Kai kurie mokslininkai netgi teigia, kad jos turi sukūrusios savo kalbą, kurioje gana daug įvairių garsų, turinčių skirtingas reikšmes.
Tačiau kartai tai, ką iškrečia šis paukštis, tikrai nustebina
Smaginkitės – vilnietės nufilmuotas įrašas čia.
Turi gebą pasinaudoti tam tikrais „įrankiais“, kad pasiektų tikslą. Dalis šių paukščių negalėdami perskelti riešuto, jį numeta ant kelio, kad pervažiavusi mašina jį sutraiškytų ir po to viduje esančią valgomą dalį sulesa[.
Jie pasižymi labai gera atmintimi. Mokslininkų tyrimai parodė, kad varnos gali ne tik prisiminti žmonių veidus, bet ir slėpti savo maistą tam, kad jo nepaimtų kitos varnos ir kiti gyvūnai, ir vėliau jį susirasti. Naujosios Kaledonijos varnų (Corvus moneduloides) gabumai mokslininkams jau seniai ne paslaptis, kurios pačios naudoja bei gaminasi „instrumentus“ vabzdžių gaudymui. Yra nustatyta, kad šios varnos susirenka į bendras „vakarienes“, per kurias vienos iš kitų mokosi naujų gudrybių.
Dažniausiai jos bendrauja su tos pačios šeimos nariais, o svetimų privengia. Jau anksčiau buvo iškelta hipotezė, kad šalia žmonijos bei žmogbeždžionių, dar ir Naujosios Kaledonijos varnos turi tam tikras „technologines kultūras“. Vašingtono universiteto mokslininkas John’as Marzluff’as jau anksčiau yra nustatęs, kad varnos geba atskirti žmonių veidus ir įsidėmėti savo priešus.
Tad jeigu žmogus joms padaro kažką blogo, net praėjus keleriems metams, varnos atsimena jo veidą ir gali kerštauti. Vienoje Ezopo pasakėčioje pasakojama apie varną, norėjusią atsigerti iš ąsočio.
Vandens buvo nedaug ir varna negalėjo jo pasiekti. Parversti ąsočio taip pat nepavyko, tad varna nusprendė į ąsotį primesti akmenėlių, kad pakiltų vandens lygis. Šiam pasakojimui daugiau nei 2500 metų. Anglijoje esančio Kembridžo universiteto mokslininkai bandymuose su varnomis pakartojo pasakėčioje aprašomą įvykį – varnos būtent taip ir pasielgė kaip pasakojama Ezopo pasakėčioje. Nepamokytos jos ėmė mesti į vamzdelį akmenis, kad pakiltų vanduo ir pasiektų jame esantį maistą.