Į išgražėjusį Skaistakalnio parką atsikraustė bebrai. Šį kartą jie paragavo per parką vingiuojančio Žagienio upelio pakrantėje pernai pasodintų paprastųjų ievų. Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Lauros Jankevičienės teigimu, parke teko pašalinti tris jaunus bebrų pagraužtus medelius. Likę medžiai pakrantėje netrukus bus apjuosti metaline tinkline tvorele.
„Turbūt kokia bebrų šeima apsigyveno“, – svarsto L. Jankevičienė.
Patvino gatvės
Anksčiau bebrai medžių prigrauždavo ir Kultūros ir poilsio parke. Žvėreliai buvo įsikūrę Nevėžio šlaite ties Plukių gatve, taip pat prie miškų urėdijos ir kt. ypač pamėgę melioracijos griovį Keramikų, Liekupio gatvėse. Rožyne patvenkto griovio vanduo semdavo lietaus nuotekų tinklus. Bebrai buvo įsitaisę ir Žagienio upelyje. Pastarajame pernai susirentus užtvanką, vanduo apsėmė tolokai nuo jos esančią Kėdainių gatvės pralaidą.
Netgi buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento leidimas medžiotojams sugauti bebrus, nes išardžius užtvanką žvėreliai ją stengiasi sparčiai atstatyti.
Prireikė net ekskavatoriaus
Bebrai – dar didesnė problema Panevėžio rajone. Velžio seniūnas Andrius Viržaitis pasakoja, kad šie žvėreliai nuolat pridaro rūpesčių, ypač Velžyje. Čia jie įsikūrę Nevėžio pakrantėje netoli tilto.
„Ir viską graužia. Prigraužia medžių į vandenį, šie tvenkia upę, ypač pavasarį, kai ledai išeina. Juos ištraukti, kai patvinę, sudėtinga“, – pasakoja seniūnas. Kitoje upės pusėje gyvenantys žmonės taip pat skundžiasi, kad bebrai graužia jų medelius. A. Viržaitis kalbėjęs ir su medžiotojais, ir su gamtosaugininkais, kaip būtų galima išprašyti žvėrelius.
„Gyvenvietėje medžioti negalima – tik gaudyti, o medžiotojai nelabai tą nori daryti“, – atsidūsta A. Viržaitis. Pernai bebrai buvo patvenkę ir Vyčių kaime esantį griovį.
„Net ekskavatorių teko varyti užtvankai išardyti, nes buvo surentę kaip reikiant“, – sako seniūnas. Šių žvėrelių kaimynystė pastebėta pradėjus tvinti netoliese esančios gatvės gyventojų rūsiams.
Pradėjus žiūrėti, kodėl griovys praktiškai pilnas vandens, ir aptikta bebrų užtvanka.
Medžiais susidomi rudenį
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad ne bebrai atkeliauja į miestą, o tiesiog šių gyvūnų gyvenamosiose vietose žmonės pasistatė miestus.
Anot jo, tai lygiai tas pats, kai per mišką nutiesiamas kelias ir paskui stebimasi, iš kur ten atsirado žvėrys. Gamtininko teigimu, mieste esant upei ar vandens telkiniui, labai didelė tikimybė, kad apsigyvens ir bebrai. Pasak jo, šie žvėreliai visą vasarą minta praktiškai žoliniais augalais ir tik dabar pradėjo domėtis kitokiu maistu.
„Matyt, gyvena dvejų metų bebrai. Jų šeimos tokios: seni bebrai, pernykščiai ir šiųmečiai jaunikliai. Kai paauga šiųmečiai, pernykščiai privalo iškeliauti ieškotis naujų vietų. Jie nuklysta ten, kur laisva, neužimta“, – kad tokie bebrai apsigyveno Skaistakalnyje, spėja S. Paltanavičius.
Pasak jo, pakrantės medžius galima apsaugoti aptveriant tinklu. „Panašiai kaip savo vaismedžius aprišame nuo kiškių“, – pataria gamtininkas. Tikėtina, kad, užtvėrus visus pakrantėje esančius medžius, bebras imsis augančių toliau. Mat jiems ne kliūtis nueiti šimtą metrų ir daugiau.
Yra kuo didžiuotis
„Man atrodo, didžiausia klaida, vėlgi žmogiška, vertinti gyvūnus, augalus, kiek jie žalingi, o kiek naudingi. Aš žinau tik vieną gyvūną, kuris gamtoje yra labai žalingas.
Tai – žmogus. Visi kiti yra savo vietoje. Mes dažniausiai net neturime jokios moralinės teisės spręsti, ar naudingas, ar reikalingas. Jei jis yra gamtoje, matyt, reikalingas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Anot daugelyje vietų, kur bebrai surenčia bebravietes, peri labai daug vandens paukščių, gali sėkmingai neršti varliagyviai. „Sakyčiau, susikuria tokios tarsi gyvybės salos. Bebrai padaro didžiulį darbą“, – pasakoja gamtininkas. Pasak jo, nereikia pamiršti, kad Lietuvoje kasmet sumedžiojama kelios dešimtys bebrų, o ne vienoje Europos šalyje jie jau visai išnaikinti.
„Kai kur net 500–600 metų šio žvėrelio nebėra. Kai kur bandoma juos iš naujo įkurdinti. Mes gyvename kol kas ir mums, ir bebrams palankioje aplinkoje, todėl turėtume tuo tik džiaugtis ir, ko gero, didžiuotis, kad Lietuvoje dar yra toks unikalus žvėris“, – sako S. Paltanavičius.
