„Europos Komisija pasiūlė šias naujas rūšis įtraukti į ES invazinių rūšių sąrašą, atsižvelgusi į naujosios ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. siekį, kad Europos biologinė įvairovė per artimiausią dešimtmetį pradėtų atsigauti kovojant su pagrindiniais jos nykimą įtakojančiais veiksniais, tarp kurių yra ir invazinės svetimos rūšys“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė, rašoma pranešime.
ES invazinių rūšių sąrašas pirmą kartą sudarytas 2016 m. Į jį įrašomos svetimžemės rūšys, kurios, remiantis moksliniais duomenimis, yra paplitusios arba gali plisti ES teritorijoje ir, tikėtina, galėtų daryti didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms bei žmonių sveikatai ar ekonomikai. Sąrašas papildytas naujomis rūšimis 2017 m. ir 2019 m. Jame šiuo metu yra 66 augalų ir gyvūnų rūšys, o nuo rugpjūčio 2 d. sąrašas pasipildys dar 22 naujomis rūšimis, tačiau 4 rūšims iš jų bus taikomas pereinamasis laikotarpis iki 2024 ir 2027 m.
ES invazinių rūšių sąrašas papildytas keturiomis augalų rūšimis, tarp kurių Lietuvai aktuali akvariumuose mėgstama auginti salotinė plūdoklė (naudojimo apribojimai taikomi nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d.) ir kaip dekoratyvus vijoklis auginamas apskritalapis smaugikas (naudojimas ribojamas nuo 2027 m. rugpjūčio 2 d.).
Įtrauktos keturios šiltų kraštų skruzdėlių rūšys, kurios neaptinkamos mūsų šalyje. Taip pat įrašyta viena roplių rūšis, kuri laikoma kaip augintinis – tai rytinis karališkasis žaltys (dar vadinamas paprastąja karališkąja gyvate) ir viena varliagyvių rūšis – lygioji naguotė, kitaip vadinama Afrikos naguotąja varle, kuri daugelyje šalių auginama kaip augintinis, tačiau jau dabar kelia grėsmę vietinėms varliagyvių populiacijoms pietinėse Europos šalyse.
Šiame sąraše įrašytos šešios žuvų rūšys – juodoji katžuvė, paprastasis žalgiagalvis ir kitos, kurios mūsų gamtoje neaptinkamos ir dėl šaltų žiemų greičiausiai neišgyventų. Įtraukti gėlame vandenyje gyvenantys kininė midija, rūdėtasis vėžys, tačiau šie gyvūnai taip pat Lietuvos gamtoje žiemą neišgyventų.
Iš paukščių į šį sąrašą įrašyta tik viena rūšis – raudonsturplis bulbiulis, neaptinkamas Lietuvoje, iš žinduolių – elninių šeimos atstovas – indinis aksis, kuris Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje laisvėje neaptinkamas, tačiau introdukuotas į Italiją, Vokietiją, Slovėniją, Lenkiją, Ukrainą. Įtraukta ir egzotinė voverių rūšis – įvairiaspalvė voverė, kitaip vadinama Finlaisono vovere, kuri gali būti laikoma namuose, kaip augintinė ir gamtoje neaptinkama.
Primename, kad naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus bei gyvybingas jų dalis, kai invazinės rūšys įtrauktos į šį sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Šias invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Kadangi minėtame sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias laiko ar augina privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai ar kitos organizacijos, Europos Komisija šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius.
Pavyzdžiui, asmenys, komercijos tikslais laikantys invazines rūšis, kurias įsigijo prieš jas įtraukiant į ES invazinių rūšių sąrašą, turės jas ne vėliau kaip per dvejus metus perduoti, parduoti asmenims, kurie turi leidimą tas rūšis laikyti, arba per vienus metus nuo rūšies įtraukimo į šį sąrašą pagal nustatytus reikalavimus perduoti kitiems asmenims naudoti nekomerciniais tikslais.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.