„Vakare išėjau su katinu pasivaikščioti į Žirmūnų miškelį. Katinas Meino meškėnas, sveria 10 kg ir nieko nebijo, todėl sau laksto po mišką. O aš tuo metu renku gėles“, – pasakoja keletą žibuoklių puokščių pasidėjusi pardavėja, prašiusi neminėti jos vardo.
Garbaus amžiaus moteris sako, kad nebijo, jog katinas pabėgs – jis klauso kaip šuo. Gėles (turi ir džiovintų lauko gėlių puokščių) parduoda prisidurdama prie pensijos. Už vieną žibuoklių puokštę prašo 2 eurų.
Nors pirmosios žibutės miškuose pasirodė jau vasarį, tačiau gamtininkai sako, kad toks vėlyvas ar ankstyvas žibuoklių žydėjimas jų nestebina, mat tai tikrai nėra vienetiniai atvejai. Šiųmetis žibuoklių pavienis žydėjimas nėra masinis reiškinys. Tiesiog ilgas šiltas periodas užsitęsė per ilgai ir jis nebuvo pertrauktas nors trumpalaikiu atšalimu, kuris galėjo sulėtinti augalų vegetaciją. Augalai per praėjusią vasarą sukaupė energiją ir nesilaiko sezoniškumo, nes sąlygos panašios kaip kovo mėnesį.
Visgi, pasak Selemono Paltanavičiaus, tokių anomalijų jau būta ir šis augalas iš mūsų miškų tikrai neišnyks.
„Toks žibuoklių pražydimas nėra vienintelis atvejis. Man pačiam teko rasti žydinčias plūkes, kurios turėtų žydėti kovo gale. Iš kitos pusės, tai nėra masinis reiškinys. Tiesiog ilgas šiltas periodas užsitęsė per ilgai ir jis nebuvo pertrauktas nors trumpalaikiu atšalimu, kuris galėjo sulėtinti augalų vegetaciją. Augalai per vasarą sukaupė energiją ir nesilaiko sezoniškumo, nes sąlygos panašios kaip kovo mėnesį", – aiškina gamtininkas.
S. Paltanavičius sako, kad dėl tokio orų perkryčio žibutės ir kitos miško gėlės neišnyks. Net jei žiedai nušals, šaknų sistema išliks ir pavasarį jos vėl žydės.