Už Miškų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimo projektą po pateikimo balsavo 70, susilaikė 26, prieš balsavo 7 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas, dalį paketo nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento rudens sesijos metu.
Kaip pristatinėdamas pakeitimų paketą teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, šis paketas užtikrins Lietuvos įstatymų atitiktį Europos teisei.
„Turime priekaištų iš Europos Sąjungos teisingumo prižiūrinčių institucijų dėl mūsų teisės atitikties ES teisei, bei dėl kitų administracinių dalykų“, – Seimo posėdžio metu aiškino S. Gentvilas.
Jis taip pat pabrėžė, kad priėmus paketą jau nuo kitų metų dabartinių ekosistemų apsaugos ir rekreacinių grupių miškuose būtų atsisakyta pagrindinių miško kirtimų.
„Priėmus įstatymą nuo 2026 m. labai daug kur pradedame drausti pagrindinius kirtimus, į kuriuos įeina ir plynieji ir daliniai kirtimai“, – sakė jis.
Šiuo paketu siūloma Valstybinei miškų tarnybai pavesti per 3 m. visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms: rezervatiniams griežtos apsaugos, plantaciniams bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkciniams. Siūloma įtvirtinti šio proceso viešumą ir individualus miško savininkų informavimą.
Po reformos griežtos apsaugos miškų padaugėtų nuo 1 iki 10 proc., ekologinio prioriteto nuo 8 iki 16 proc., socialinio prioriteto – nuo 4 iki 7 proc. Ekonominio prioriteto miškų sumažėtų nuo 75 iki 67 proc. Apsauginiai miškai būtų perskirstoma daugiausiai ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciniams miškams. Iki 5 proc. miškų būtų priskirti plantaciniams.
Įstatymo pakeitimais būtų atnaujinta tvaraus miškų valdymo samprata įtvirtinti reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, nustatyti artimos gamtai miškininkystės principai, sudarytos sąlygos plėtoti nemedieninį miško naudojimą, kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų.
Numatyta, kad saugant bioįvairovę sanitarinių kirtimų metu būtų šalinami tik ligų ar kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai, o pagrindiniai kirtimai būtų draudžiami ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose miškuose.
Taip pat būtų sudarytos sąlygos miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.
Siūloma, kad naudojant mažos apimties medieninius išteklius nereikės leidimų, išplečiamas atvejų skaičius, kuomet leidimas kirsti mišką neprivalomas. Leidimo kirsti mišką išdavimas sutrumpės iki 10 darbo dienų, leidime nurodytus kirtimus bus galima vykdyti 24 mėn. Prieš parduodant miško valdą nereikės atsiklausti besiribojančių valdų savininkų.
Planuojama pertvarkyti ir bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, numatant platesnes galimybes finansuoti miškams reikalingas priemones.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus. Valstybinėje žemėje būtų paankstinta tokių savaiminukų amžiaus riba nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje būtų finansiškai skatinama savininkui priimti sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką.
Be to, būtų sudarytos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, patikslinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.
Priėmus pakeitimus būtų įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl specialiųjų programų lėšų panaudojimo, Europos Komisijos paklausimą dėl privataus miško ploto įsigijimo apribojimo asmeniui. Taip pat atliepiami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu pasiekti sutarimai.
