„Norime priminti medžiotojams, kad tokios medžioklės metu gyvūnai yra išvaromi žmonių ir šunų iš įprastų jiems gyvenamųjų plotų, todėl bėga į gretimas teritorijas – traukiasi ten, kur jiems atrodo saugiau. Šitaip AKM užkrėstose teritorijose galimai sergantys šernai gali pasitraukti į teritorijas, kur AKM viruso dar nėra, ir ją užkrėsti, lygiai taip pat, sveiki šernai gali pasitraukti į užkrėstas teritorijas ir ten užsikrėsti virusu, ir pernešti ligą savo gentainiams.
Dar kartą norime priminti medžiotojams, kad užkrėstose teritorijose ar besiribojančiose su užkrėsta teritorija vietovėse nevykdytų medžioklių varant, ar vykdytų jas be palaidų šunų, ar tyliuoju būdu“, – pranešime žiniasklaidai perspėja VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis.
VMVT primena, kad pernai metų pabaigoje AKM virusas labai suaktyvėjo ir išlieka aktyvus visus šiuos metus. Per praėjusią vasarą AKM užkratas pateko ir į kiaulių ūkius bei buvo nustatytas net 16 kiaulių ūkių, kuriuose nugaišo ir buvo nugaišintos bei sunaikintos 2255 kiaulės.
Prieš tai AKM kiaulių ūkyje buvo nustatytas tik 2020 metais. AKM virusas nustatomas Tauragės, Šilutės, Kretingos rajonuose, taip pat ir ten, kur kažkada buvo išguldęs beveik visą šernų populiaciją – Molėtų, Jurbarko, Telšių, Kelmės, Plungės, Varėnos, Šalčininkų, Kaišiadorių, Prienų, Visagino rajonų teritorijose. Viruso suaktyvėjimas pastebėtas ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Lenkijoje.