Tokios aukštos šilumos sausio mėnesį dar niekada nebuvo per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją“, – skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Tačiau prognozės rodo, kad šiluma Lietuvoje ilgai neužsibus – ateina stingdantys šalčiai. Prognozuojama, kad termometrų stulpeliai gali kristi žemiau 20 laipsnių šalčio, rašoma pranešime.
Toks staigus temperatūrų svyravimas labai pavojingas paprastosios pušies sėklų kokybei. Dėl staiga besikeičiančios temperatūros, esant pakankamai drėgnam, bet ne itin šaltam orui ir staiga temperatūrai nukritus iki -20 laipsnių, suyra paprastosios pušies sėklų ląstelių sienelės ir sėklų viduje įvyksta nepageidaujamos biocheminės reakcijos. Vėliau tai nulemia žemą sėklų daigumą. Tarp iš pažiūros sveikų sėklų atsiranda daug supuvusių ir stikliškų. Panašus efektas pastebėtas ir laikant per daug drėgnus kankorėžius žemesnėse temperatūrose, tai yra, kuo didesnis kankorėžių ir sėklų drėgnumas, tuo mažesnis atsparumas žemai temperatūrai.
Analogiška į šiais metais prognozuojamą situaciją susiklostė 2016 m. sausio 6 – 7 dienomis, kai fiksuoti staigūs temperatūrų kritimai. Vietomis, kur prieš tai vyraujanti žemiausia vidutinė temperatūra buvo -3 laipsniai, staiga ji tomis dienomis nukrito iki -19 ar net -24 laipsnių. Tais metais iš 807,5 kg paruoštų pušies sėklų daugiau kaip pusė, t. y. 419 kg pagal atliktus sėklų kokybės tyrimus buvo priskirtos nekondicinių sėklų kategorijai dėl mažo daigumo ir tapo netinkamomis sodmenų išauginimui. Savo sėklų derlių išgelbėjo tik tos tuometinės miškų urėdijos, kurios ruošą pradėjo ir baigė dar 2016 metais arba iki sausio mėnesio surinktų kankorėžių nesumaišė su surinktaisiais vėliau. Tuo metu paruoštos sėklos, pagal Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus, dažniausiai buvo įvertintos kaip aukščiausios, tai yra I-os kokybės klasės.
Panaši situacija 2016 m. susiklostė ir kaimyninėse valstybėse: Latvijoje ir Lenkijoje. Latvijos kolegos patvirtino, kad lapkričio – gruodžio mėnesiais sėklinėse plantacijose ruoštų sėklų daigumas siekė nuo 77 iki 95 procentų, o kovo mėnesį buvo vos 25 – 67 proc. Tokia situacija nėra naujiena ir Lenkijos miškininkams. 1997–1998 taip pat ir 2005–2006 metų paprastosios pušies sėklų ruošos metu pastebėti identiški sėklų kokybės rezultatų kritimai kaip ir 2016–2017, ypatingai Lenkijos šiaurės – rytinėje dalyje, kuri ribojasi su Lietuva.
Siekiant išvengti ar sumažinti galimus nuostolius dėl pušies sėklų kokybės, rekomenduojama didelių sėklinių plantacijų ar kitų sėklinės miško bazės objektų kankorėžius aižyti dalimis ir atlikti išankstinį sėklų kokybės tyrimą, ypač nemaišyti iki sausio mėnesio surinktų kankorėžių su vėliau surinktaisiais. Sėklų siuntos būtų sudaromos pagal išankstinių tyrimų rezultatus, leidžiančius eliminuoti tas siuntos dalis, kurių kokybė nepatenkinama.
Galima konstatuoti, kad kuo toliau, tuo dažniau besikeičiantis klimatas turės ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių sėklų ruošai, sodmenų išauginimui ir kitiems svarbiems procesams. To pakeisti esame nepajėgūs, būtina galvoti apie būdus, kaip apsisaugoti ir prisitaikyti.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.