Šiais metais Panevėžio rajone užfiksuoti du atvejai, kai vilkai ūkininkams padarė žalos – Upytės seniūnijoje papjauta veršinga karvė, o Miežiškių seniūnijoje – veršiukas.
Dar vienam ūkininkui padaryta žala neskaičiuota, nes ūkis neatitiko nustatytų reikalavimų – plėšrūno išpjautos avys buvo netinkamai užtvertos.
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės duomenimis, pernai dėl vilkų padarytos žalos kreipėsi trys ūkininkai. Už 354 papjautas avis jiems buvo atlyginta apie 3,5 tūkst. eurų.
O 2020 metais ūkininkai į Savivaldybę kreipėsi dėl perpus mažiau papjautų avių ir jiems išmokėta kompensacija buvo atitinkamai mažesnė. „Statistika rodo, kad vilkų padaryta žala didėja. Tačiau ne visi ūkininkai atitinka reikalavimus gauti paramą“, – atkreipia dėmesį Z. Bakanienė.
Vilkų bandos didėja
Aplinkos ministerija šiemet leido sumedžioti 282 vilkus. Jų medžioklė prasideda nuo spalio 15-osios. Per mažiau nei tris savaites, iki lapkričio 3 dienos, nuo medžiotojų paleistų kulkų visoje šalyje krito 52 pilkiai, iš jų trys Panevėžio rajone.
„Vilkas yra protingas žvėris. Be to, turi unikalią uoslę ir nėra paprasta jį sumedžioti“, – sako Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Rimantas Misevičius.
Anot jo, vilkų populiacija šiuo metu per didelė – šeimų skaičius žymiai išaugęs. Dažniausias vilko grobis miškuose – kokiuose miško grioviuose gyvenantys bebrai.
Lengvai sumedžioja stirnas, elnių jauniklius. Medžiotojai pilkius vilioja balsu, kartais jie netikėtai pasirodo kitų žvėrių medžioklių su varovais metu ar tykant bokštelyje.
Plėšrūnų patykoma ir ten, kur žinoma, kad jie mėgsta pasisukioti aplink naminius gyvulius.
Ėmėsi tyrimo
Šiemet Aplinkos ministerijos užsakymu asociacija Ekosistemų apsaugos centras kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija atliko tyrimą, ar naminius gyvulius išties visada išpjauna tik vilkai.
Šios asociacijos pirmininko ir universiteto lektoriaus Petro Adeikio teigimu, ištirti 38 atvejai. Jie buvo atrinkti atsižvelgus į tam tikrus kriterijus: tai turėjo būti jau trečias toje vietovėje naminių gyvulių išpjovimas, papjauta daugiau nei 7 gyvuliai.
Tyrėjas šiemet į Panevėžio rajoną vyko du kartus: į Bistrampolį, kai buvo išpjauti danieliai, ir į Karsakiškio seniūniją. Pirmu atveju nustatyta, kad į danielių aptvarą buvo įsisukę tikrai šunys, o antruoju taip pat suabejota, ar tikrai dėl išpjautų avių kalti vilkai.
Mat pastarasis ūkininkas apie nelaimę pranešė praėjus jau kelioms dienoms. Be to, grobis sudorotas per arti namų. Laukinis žvėris būtų jį tempęsis į saugesnę vietą.
Ieško lengvesnio grobio
Anot P. Adeikio, pastebėta, kad gyvulių augintojai nelabai supranta, kaip apsisaugoti. Žmonės painioja elektrinį piemenį – apsaugą nuo bandos išsilakstymo – ir elektrinę apsaugą nuo plėšrūnų.
Tad mano, kad aptvėrus elektriniu piemeniu, skirtu, kad neišsilakstytų banda, jau apsaugo savo gyvulius ir nuo vilkų. Be to, iš tirtų kone keturių dešimčių atvejų nė vienas gyvulių savininkas nebuvo kreipęsis dėl paramos įsigyjant prevencines priemones nuo plėšrūnų.
Pasak P. Adeikio, pastebėta ir vilkų populiacijos valdymo trūkumų. Tyrėjas patvirtina, kad vilkų Lietuvos miškuose jau yra per daug. Populiaciją, jo manymu, pirmiausia reikėtų reguliuoti sunaikinant vadinamuosius probleminius vilkus, tai yra tuos, kurie puldinėja ūkininkų bandas. Iš tokių mokosi jaunesni.
„Didėjant vilkų populiacijai, atsiranda tokių individų, kurie nustoja bijoti žmonių veiklos ir pradeda maitintis lengvesniu grobiu“, – sako tyrėjas.
Prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, P. Adeikio žiniomis, prie papjauto gyvulio nenušauta nė vieno plėšrūno, tačiau jie medžiojami miške. Vadinasi, darytina išvada, kad šie plėšrūnai nebijo vaikščioti prie gyvulių, nes ten niekada negirdėjo šūvių.
Kalti ir šunys
P. Adeikis atkreipia dėmesį, kad iš 38-ių tirtų atvejų maždaug dėl trečdalio buvo kalti šunys. Garsiausiai šiemet toks nuskambėjo Panevėžio rajone, Bistrampolyje, kai šunys išpjovė danielius. Kito plačiai žinomo atvejo būta Kupiškio rajone, kai buvo užpultas ir žmogus. „Iš karto sakiau, kad ne vilkas“, – teigia P. Adeikis.
Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai ožka papjauta, o dalis nuėsta 50 metrų nuo namo.
„Klausimas, ko tas vilkas toks kvailas – tupėjo sode ir nenusinešė grobio į mišką?“ – abejoja tyrėjas. Anot jo, kažkodėl vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad jei šuo niekada nepuola žmogaus, nepuls ir gyvulio.