Šio savaitgalio žinutė Nr. 1 iš Dzūkijos miškų, žinoma, apie pradėjusias dygti voveraites.
Grybų sezono šiemet teko laukti kantriai – šaltas pavasaris ir sausra padarė savo juodą darbą, miške rasti grybų iki šiol buvo sunku. Dabar situacija pasikeitė, vietos gyventojai sako – drėgmės jau užtenka, o šią savaitę žadamos trumpos liūtys teikia dar daugiau vilčių. Tai pasipylė pirmosios lepeškos, savaitgalį jų spėjo pasirinkti ir miestiečiai.
Išsiilgtos voveraitės jau pasirodė ir turguje – gyvai pas vietos prekiautojus Merkinėje, turguose, internete – įvairiose Alytaus skelbimų grupėse. Kainos – nuo 4 eurų už 1 litrą iki 10 kilogramų už kilogramą. Po 4 eurus už kilogramą šiuos grybus perka ir supirktuvės Dzūkijoje – grybautojai sako, kad pusvelčiui, juk ne vieną kilometrą tenka dėl voveraičių nukulniuoti miškais.
Dzūkai garsėja kaip mokantys grybauti, išmanantys, kokiame miške kas auga ir kur geriausia ieškoti kurios rūšies grybų. Žinoma, ir tik jiems vieniems žinomose vietose. Anot grybų edukatorės Aurelijos Plūkės, gana sudėtinga prognozuoti, kur kiekvienais metais bus derlingi miškai: „Miškas – tai ne daržas, į kurį pasodini daržoves ir sulauki derliaus. Pirmiausia, miško pasirinkimas priklauso nuo to, kokių grybų ieškome. Aš, kaip grybų pasaulio tyrinėtoja, labiausiai mėgstu tuos miškus, kuriuose yra didžiausia grybų įvairovė. Tai yra senieji miškai, kurie pasižymi dideliu kiekiu negyvos medienos – juose visi nuvirtę medžiai lieka irti. Ten tikrai galima rasti įvairiausių grybų. Žinoma, ten nelabai rasime įprastų, valgymui renkamų grybų.“
Voveraičių mikologė siūlo ieškoti vidutinio senumo miškuose, bene svarbiausi dygimo veiksniai – drėgmė ir temperatūra. Grybai labai mėgsta drėgmę, jų augimui netinka sausa dirva. Jei yra drėgna ir šilta, pavyzdžiui, lyja merkiantis lietus, kuris prisotina drėgme dirvožemį ir vyrauja šilta temperatūra, tai tikrai galima keliauti į mišką ieškoti grybų. Voveraitės dažniausiai auga spygliuočių miškuose, o geriausia keliauti į pušynus su kitokių medžių priemaišomis, ten valgomų grybų įvairovė bus didžiausia.
Ar sveika valgyti grybus? Čia yra įvairių nuomonių.
Gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, termiškai apdorojant grybus mineralinės medžiagos, mikroelementai, baltymai didžiąja dalimi išlieka: „Vis dėlto, daugiausia jų išlieka, kai grybai ruošiami garinant arba grilinant. Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tai tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus bei patiekalus. Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų. Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, taip pat juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties. Dėl šių maistinių medžiagų grybus rekomenduojama valgyti tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų.“
Sveikatai palankios mitybos specialistė pažymi, kad, suvalgęs didesnį grybų kiekį, žmogus gali jaustis apsunkęs, o kartais jie sukelia ir nemalonius virškinimo sistemos jutimus: pykinimą, pilvo skausmus. „Yra ir grybams alergiškų žmonių, todėl, prieš juos valgant, reikia pažinti savo organizmą, skanauti po truputį. Reiktų atsižvelgti dar ir į tai, kad veiksmingam grybų virškinimui žmogaus organizmui reikalingi tam tikri fermentai. Vienas iš jų – trehalazė. Jeigu žmogui šio fermento trūksta arba jo visai neturi, tuomet atveju pasireiškia grybų netoleravimas“, – priduria dr. E.Gavelienė.
Dietologė teigia, kad grybus verta įtraukti į savo mitybos racioną, nepamirštant saiko: „Grybai yra aromatingi, todėl suteikia maistui specifinį kvapą. Tai skatina ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, paruošiant virškinimo sistemą darbui.“