Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, Lietuvoje siekiama gerinti biologinės įvairovės, ekosistemų kokybę, palaikyti ir atkurti gerą mūsų krašto ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių bei rūšių apsaugos būklę. Labai svarbu išsaugoti tokias retas rūšis – kaip juodasis gandras, didžioji miegapelė, plačialapė klumpaitė, niūraspalvis auksavabalis ir apskritai natūralią gamtą ateities kartoms, rašoma pranešime.
Apsaugą nykstančioms Europos Bendrijos svarbos miško buveinėms ir jų rūšims privačiuose miškuose siekiama užtikrinti dviem būdais. Galima sudaryti individualias apsaugos sutartis su miško savininkais ir valdytojais, kuriomis susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo jų valdomame miške. Arba valstybė gali išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miško sklypus.
Miško savininkai, kurie nutars sudaryti individualias miško buveinių apsaugos sutartis ar parduoti mišką valstybei, gali atsiųsti savo pasiūlymus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM iki 2022 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu paštu vstt@vstt.lt, nurodant miško valdos kadastrinį numerį, adresą, savininką bei pageidaujamą sklypo išpirkimo (jei sklypą ketinama parduoti) kainą.
Miško savininkas turi įvertinti, ar jo sklypas atitinka žemiau išvardintus kriterijus. Bus atrenkami tik didžiausią ekologinę vertę ir svarbą buveinių bei rūšių apsaugai turintys miško sklypai. Didžiausia vertė bus teikiama žemės sklypams, kuriuose yra inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos rūšių augavietės ir (ar) radavietės, natūralios miško buveinės, kurių apsaugos būklė bus nepalanki.
Minimalūs miško sklypų atrankos kriterijai:
1) sklypas patenka į „Natura 2000“ tinklo teritoriją;
2) sklypas ar jo dalis nėra deklaruotas pagal Kaimo plėtros priemonės veiklą „Parama Natura 2000 miškuose“;
3) sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miško arba žemės ūkio, bet sklype yra miško naudmenų;
4) siūlomas parduoti sklypas turi turėti tiksliuosius kadastrinius matavimus arba sklypo savininkas įsipareigoja per 3 mėn. (po kvietimo sudaryti sandorį gavimo) savo lėšoms atlikti šiuos matavimus;
5) miško plotas, kuriame jau taikoma arba turi būti nustatyta būtinoji apsaugos priemonė, lemianti praradimą teisės vykdyti pagrindinius miško kirtimus visiškai arba reikalaujama reikšmingą dalį medienos palikti miške visam laikui neiškirstą, yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.
Lėšos šiai priemonei skiriamos, įgyvendinant 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 ( „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“).