Nustatytos 15-25 proc. didesnės nei siūlė Valstybinių miškų urėdija privalomosios miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos nuo žvėrių pažeidimų, jaunuolynų ir vyresnio amžiaus medynų apsaugos nuo žievės laupymo darbų normos, rašoma pranešime.
Normos padidintos įvertinus Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento 2021–2022 m. atliktos valstybinės reikšmės miškų kontrolės rezultatus. Patikrinimų metu nustatyta, kad Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose 2021 m. miško želdinių priežiūra laiku neatlikta 12,6 proc., 2022 m. – 26 proc. viso tikrinto ploto, miško želdinių ir žėlinių apsauga nuo žvėrių pažeidimų – 14 proc. viso tikrinto ploto. Nustatyti blogi želdinių priežiūros ir apsaugos rezultatai atskiruose regioniniuose padaliniuose.
Medynų ir krūmynų pertvarkymo į geresnės kokybės medynus ir genetinių miško medžių draustinių ir medynų apsaugos tvoromis darbų normos padidintos atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonių apimtį, nustatytą Valstybinių miškų urėdijai 2023 m.
Kasmet Valstybinių miškų urėdija atkuria ir įveisia apie 10 tūkst. ha miškų, šiais metais planuojama atkurti ir įveisti 9874,2 ha, iš jų įveisti naujų miškų – 807 ha.
Spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose per pirmuosius septynerius jų augimo metus jų priežiūros nuo stelbiančios augalijos darbus būtina atlikti ne mažiau kaip 3 kartus, ypač pirmaisiais medžių augimo metais. Minkštieji lapuočiai nuo nepageidaujamos augalijos stelbimo turi būti prižiūrimi bent 2 kartus iki susiformuos jaunuolynas.
Šie darbai atliekami vasarą, kai nepageidaujamos augalijos stelbimas turi didžiausią įtaką augantiems medžiams. Nepakankama miško želdinių ir žėlinių priežiūra ir apsauga vėliau lemia blogesnę ne tik želdinių ir žėlinių, bet ir būsimų medynų kokybę.
Privalomosios darbų normos nustatomos kasmet pagrindiniams miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbams ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, siekiant užtikrinti tinkamą miškų priežiūrą ir tvarkymą, išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę, miškų produktyvumą, kraštovaizdžio stabilumą, miškų ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.