„Tokia kryptis rodo, kad valdžiai rūpi ekonominė grąžą ir nauda, o ne gamta ir pats miškas. Akcinė bendrovė reiškia, kad gali atsirasti naujų akcininkų, susijusių su medienos pramone, kurie ims dar agresyviau diktuoti savo sąlygas. Prisiminkime, kas nutiko energetikos sektoriuje“, – antradienį spaudos konferencijoje „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų?“ teigė K. Vilkauskas.
Politikas ragina aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Vyriausybę sustabdyti VMU pertvarkymą ir padalinių stambinimą. Anot jo, institucijos taip pat turėtų aptarti pokyčių pasėkmės su girininkais, kurie tikina, jog po pokyčių smuks miško priežiūros kokybė, nyks infrastruktūra.
„Tiek girininkijų padalinių jungimas ir stambinimas, tiek parvertimas valstybinės įmonės akcine bendrove yra daromas be jokių diskusijų“, – tvirtino jis.
Trūksta miškininkų, nes ši profesija yra nepatraukli
Tuo metu, pasak LSDP Aplinkos komiteto pirmininko Algirdo Pieniutos, šiuo metu girininko profesija prarado prestižą, o asmenų dirbančių joje algos yra nepakankamos. Anot jo, tai sukuria personalo trūkumą.
„Vietoj žadėto prestižo miškininko specialybė tapo visai neprestižine. Valstybinėje miškų tarnyboje – nesibaigiantys eksperimentai. Vyriausybės kadencija artėja prie pabaigos, o nacionalinio susitarimo dėl miškų ir vėl nepavyko pasiekti“, – aiškina A. Pieniuta.
„Girininkų atlyginimas yra nekonkurencingas, jis siekia apie 1300 eurų į rankas. Didieji prekybos centrai jau salės darbuotojams tiek moka. Matant, kokio išsilavinimo reikalauja šis darbas, tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė jis.
Taip pat, anot socialdemokrato, miškų įstatymas per daug smulkmeniškas ir paremtas miškų savininkų kontrole bei baudimu.
„Kaip pavyzdys būtų Vokietijos miškų įstatymas, kuris galioja 1975 metų, yra 20 psl. apimties ir buvo koreguotas vos 11 kartų. Ten yra pasitikima miškininkais, specialistais, miškų savininkais“, – aiškino jis.
A.Pieniuta ragina galvoti apie specialų fondą, kuris leistų valstybei plėsti miškų plotus superkant vietinėse rinkose parduodamas teritorijas iš privačių savininkų.
„Kodėl gi negalėtų valstybė plėsti savo valstybinių miškų plotų? Tai yra investicija į didžiulį kapitalą“, – klausė A. Pieniuta.
Valstybinės miškų urėdijos direktorius: tapus akcine bendrove, veikla bus vykdoma kaip anksčiau
Socialdemokratų atstovai baiminasi, kad Valstybinės miškų urėdijai (VMU) tapus akcine bendrove, jos veikla taps pavaldi medienos pramonei. Visgi, urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė tvirtina, kad nepaisant pokyčių miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė.
„Bendrovė juos (miškus – ELTA) valdys patikėjimo teise, kaip valdo ir dabar, miškai nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą“, – žiniasklaidai pateiktame komentare teigia V. Kaubrė.
„Pakeitus teisinį statusą, bus užtikrintas veiklos tęstinumas įmonei ir toliau sėkmingai vykdant dabartinę veiklą“, – tvirtino jis.
Anot VMU direktoriaus, toks sprendimas užtikrins įmonės sprendimų depolitizavimą, jų vykdymo greitį bei didins skaidrumą, kadangi bus taikomi aukščiausio lygio reikalavimai.
„Šis pertvarkymas padės užtikrinti paprastesnį įmonės administravimą, efektyvų turto valdymą, plėtros galimybes, dar geresnį rizikų valdymą ir leis užsitikrinti patrauklesnes skolinimosi sąlygas, garantuojant stabilią grąžą akcijų savininkui – valstybei“, – aiškina jis.
„Pasikeitus VMU teisiniam statusui, įmonėje bus ir toliau stiprinami skaidrumo, antikorupcijos reikalavimai ir taikomi aukščiausi atskaitingumo valstybei ir visuomenei standartai“, – komentuoja jis.
Taip pat, V. Kaubrės teigimu, urėdijos transformacija užtikrins geresnes darbo sąlygas darbuotojams, didins girininko pareigų konkurencingumą.
„Vertę pajus ir darbuotojai, nes atsiras platesnės galimybės pritraukti ir išlaikyti reikalingas kompetencijas sudarant konkurencingesnes darbo sąlygas ir taikant lankstesnę motyvavimo sistemą“, – teigia V. Kaubrė.
2024 m. pabaigoje planuojamas VMU teisinio statuso iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę pakeitimas.
