Grybų būklė priklauso nuo medžių
Gamtos Tyrimų Centro Botaniko instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, daktaras Jonas Kasparavičius tikina, kad labai šilta žiema vargu ar turės didelės įtakos ir grybų sezonas gali būti toks kaip visada. Tačiau jis teigia, kad jeigu bus šilta, pirmosios voveraitės galbūt galėtų pasirodyti jau ir balandžio pabaigoje.
„Kovas tik prasideda ir dar gali pašalti, o jeigu tai neįvyks, grybai reaguoja ne į mūsų astronomines datas, bet į konkrečią gamtos būklę. Pavasaris prasideda anksčiau, bet įsivažiuoja lėčiau, visi metai būna vis kitokie. Daugumos valgomų grybų būklė priklauso nuo medžių būklės. Pavasarį svarbiausias įvykis medžių gyvenime yra pumpurų sprogimas, lapų žiedų žydėjimas, tuo metu grybai yra priversti laukti.
Tokie grybai, kaip bobausiai, kurie nuo medžių nepriklauso, gali derėti anksčiau, bet tai būna retai. Šie grybai turi kažkokį laiko pojūtį ir dažniausiai pasirodo balandžio mėnesį. Iš valgomų grybų anksčiausiai turėtume rasti ir briedžiukų. Vėliau, ypač Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje pasirodytų pavasarinė balteklė“, – aiškina specialistas.
Pirmasis derlius nestebina
Anot jo, pirmasis voveraičių derlius šiais metais jau buvo renkamas sausio ir vasario mėnesiais, tačiau jis užtikrina, kad tai nėra stebuklas. J. Kasparavičius aiškina, kad šie grybai gali augti ir šaltu klimatu, žinoma teigiamoje temperatūroje.
„Anksti gali pasirodyti ir pirmieji baravykai, bet tai nereiškia, kad jų bus labai daug. Kaip visada, jų gausiau rasime birželio pabaigoje ar liepos mėnesį. Pirmieji grybai sausio mėnesį buvo pastebėti ir prieš keletą metų, tai nėra sensacija. Jei žiema būtų pakankamai šilta, tai voveraitės negausiai po 10-20 saujų visai Lietuvai turbūt ir kasmet derėtų, čia apie rinkimą ir supirkimą kalbos nėra.
Smagu, kad kažkas rado tų grybų, bet tas derėjimas žiemą toks, kaip liaudis sako „daug lapų“. Nežinau, ar grybai gali augti kovą, nes po to kažkokia pertrauka turi būti. Jei žiemą nėra įšalo ir sniego, vyrauja pliusinė temperatūra, tai vienur ir kitur, kur susidaro geros sąlygos, grybai gali derėti anksti“, – atskleidžia jis.
Medžių kenkėjai paveikia ir grybus
J. Kasparavičius teigia, kad epidemijai smarkiai paveikus medžius, taip pat būtų paveikti ir grybai. Pasak jo, jeigu kenkėjai užpuola medžių lapus, jie sintetina mažiau maisto medžiagų sau, kartu mažiau gauna ir grybai.
„Grybų kenkėjai priklausys nuo orų ir grybų gausumo, bet jų būna kasmet. Jeigu yra šalta ir sausa, tai kenkėjų būna mažiau, jeigu grybų mažiau, tai jie būna labiau sukirmiję. Dažniausiai tai būna vabzdžiai, kaip grybiniai uodukai, muselės, jeigu oras jiems nepalankus, tai jos mažiau ar visai neskraido“, – kenkėjus įvardija mokslininkas.
Grybams nėra metų laiko
Anot J. Kasparavičiaus, galima sakyti, kad sezonas šiemet prailgėjo, dėl žiemą rastų voveraičių. Jis aiškina, kad nevalgomų grybų anksčiau buvo randama tik pavasarį, nutirpus sniegui, o kai sniego nėra, jie rodosi ir žiemą. Jis pabrėžia, kad grybams nėra metų laiko, jiems svarbiausia temperatūra ir drėgnumas.
„Mes tik suskirstome, kad grybas turi augti nuo tada iki tada, nes taip parašyta, bet grybams tai neegzistuoja. Grybai kaip ir medžiai turi tokius vidinius ciklus, pavyzdžiui baravykas yra linkęs pramečiuoti. Porą metų dera daugiau, o kitais randama jau daug mažiau. Sprendžiant iš praėjusių metų, baravykų derlius turėjo būti gausus, bet tam labai sutrukdė orai.
Pastarieji metai rodo, kad klimatas gali viską smarkiai pakoreguoti, jei orai geri, tai daugiausia grybų gali būti liepos mėnesį, jeigu bus sausa, tai derėjimas nusikels į rugsėjo ar spalio mėnesį. Gal bus kiek mažiau grybų, bet jie derės ilgai, o jeigu bus blogi ir sausi metai, derliaus beveik iš viso nebus“, – įvairius scenarijus svarsto jis.
Oras koreguoja grybų sezoną
Anot pašnekovo, Lietuvoje dar nepasitaikė, kad nebūtų visai nė vieno grybo, jis juokauja, kad tokiu atveju jau reikėtų sunerimti. J. Kasparavičius pasakoja, kad kitose šalyse yra išnykusios kelios grybų rūšys, bet Lietuvoje tokių reiškinių dar nestebima.
„Klimatas visada keitėsi, tai nieko naujo, bet grybas prisitaiko, jei bus sausa, derės mažiau ar kelsis vėliau rudeniop. Kalbėti apie praėjusį sezoną jau galima, numanoma, kad šiemet gali būti daugiau voveraičių, jeigu tik leis orai ir vasarą nebus sausros“, – prognozuoja jis.
Svarbu atskirti nevalgomus grybus
J. Kasparavičius grybautojams pataria mažiau tikėtis kažkokių stebuklų, nes truputį anksčiau ar vėliau pasirodęs derlius yra normalu. Anot jo, dėl tokios žiemos yra kilusi intriga ir jam pačiam labai įdomu, koks sezonas laukia.
„Nemanau, kad derlius ateis nepaprastai anksti ar vėlai. Susiruošus grybauti reikia atskirti ir tam tikrus pavasarinius grybus, kurie yra nevalgomi. Ryškiaspalvė austriškoji plačiataurė, žinomiausias grybas, kuris pasirodo tik nutirpus sniegui. Miške dabar galima pažiūrėti ir mažyčių valgomų tampriukų. Šie grybai yra vieni pirmųjų ir tinka tiems, kurie labai nori paragauti ankstyvųjų grybų, tačiau jie nėra ypatingo skonio“, – perspėja jis.