Vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau, sako A. Amšiejus, tai patikrinti, ar tarp prie medelių ir krūmų sukrauto mulčio neatsirado tarpų.
„Jeigu žmogus nupjovė žolę vasarą, sudėjo ją prie medelių, tai yra labai gerai, nes ji sulaiko drėgmę, praturtina dirvą organinėmis medžiagomis. O dabar reikia su batais kietu padu patikrinti, ar ten neatsirado tarpų.
Su batų kulnu reikia paspausti, ar lenda, ar ne į vidų, nes ateina pelėnai ir jie sulindę prie šaknų gali jas nugraužti“, – sako jis.
Ir priduria: „Gerai suspaudžius kol neliks tarpų, erdvės, pelėnai išeis. Šitą darbą jau dabar reikia eiti ir būtinai padaryti. Pelėnai gali velniškai didelius nuostolius padaryti sodininkams.“
Daugiausiai tai aktualu obelis, šilauoges, kitus pavienius krūmus auginantiems sodininkams.
„Pelėnai minta šaknies žieve. O, pavyzdžiui, obelų šaknų žievė yra stora, tai labai skani, oi kaip jie valgo“, – sako pašnekovas. Anot jo, tai vienas svarbiausių darbų rudenį.
Kaip rašo Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija, pelėnai yra pelinių šeimos graužikų pošeimis, jų yra 26 gentys, apie 140 rūšių.
Lietuvoje gyvena 7 rūšių pelėnai: vandeninis pelėnas, ondatra (aklimatizuota), labai dažni rudasis pelėnas (gyvena miškingose vietovėse) ir paprastasis pelėnas (gyvena dirvonuose, pievose), taip pat pelėnas dvynys ir pievinis pelėnas (gyvena pievose). Gana retas yra pelkinis pelėnas, jis aptinkamas šlapiose pievose ir miškuose.