– „Ką pasėsi...“ be legendos Algirdo Amšiejaus nebūtų, kaip ir pavasario pradžios.. .(juokiasi, – aut past.). Kaip bitukės, kaip obelukės, kriaušukės, slyvukės?
– Jei su bitukėm pradėt, tai šitaip pasakyčiau – apsiskraidymas labai ankstyvas, nežinau, ar visoj Lietuvoj, bet vidurio Lietuvoj labai ankstyvas. Vasario 28-ą skrido. Ir 29-ą vasario (šiemet buvo 29 vasario dienos) nešė žiedadulkes iš lazdynų, o po to, dabar beveik visas mėnuo, neišskrido nė karto bitės. Jos labai vartoja maistą. Jeigu šita laida išeis greitai, tai dar bitininkai galėtų išgelbėti dalį bičių, nes bus badas.
Reikia skubėt gelbėti. Pats pagrindinis darbas. Ne valyt, bet patikrint maistą. Labai daug bitininkų jau man skambina: buvo gyvos, dabar jau sulindo į akutes, kas atsitiko? Sakau, kiek maisto, ar liko nors vienas šaukštas? Sako, nė vieno šaukšto nerandu. Viskas – badas.
– Per anksti pradėjo šeimos vystytis?
– Mes visą laiką meldžiamės, kad kuo anksčiau apsiskraidytų, juk jos 4 mėnesius valgo ir nekakoja, bet kai apsiskraido, kad nors kas būtų. Ir kad leistų bitėms dažniau išskrist. Dabar jau katastrofa. Pas mane kai kurios bitės dabar lindo iš avilio ir ant prielakčio kaku darė. 3-8 laipsniai šilumos, jos lindo. Šiemet pavasaris ankstyvas, bet baisiai prastas.
– O medeliam kaip?
– Medeliam gerai, pašalas išėjęs, sodinti gali, drėgmė nutraukta, žiūrėkit, kiek dienų nelijo. Gali duobę iškast, vandens nesirenka, gali sodint. Nuo vasario pabaigos gali sodint. Įsivaizduokit – vasarį, kovą, balandį gali sodint, tris mėnesius pavasaris. Taip gyvenime nebuvę. Labai gerai.
– Mes nukonkuruosim ukrainiečius, ispanus ir visus kitus sodininkyste?
– Mes jau seniai juos nukonkuravom (juokiasi, – red. past.), nes jie pramoniniu būdu augino, o mes prie namų.
– O lenkus kodėl ne?
– Lenkai irgi prie namų medelius augina, bet mes daugiausiai mėgėjai, neturim didelių mastelių. Nenukonkuravom, tik turim laiko... Visi tinginiai šiemet gali pasisodint. Nes tas: oi neturėjau laiko, oi sušilo, oi jau beržas žalias, negaliu sodint. Dabar žinot, kol beržas žalias bus dar... Mes galim dirbt, dirbt, nieks netrukdo. Čia labai geras dalykas, nes kitą kartą būna, kovo mėnesį dar pašalas, balandžio mėnesio 10 dieną pašalas, išėjo pašalas, balandžio 25–28 dieną – beržas žalias. Dvi savaitės – pasibaigė viskas.
Pavyzdžiui, „Ką pasėsi...“ mugė – pati pirmoji Lietuvos mugė, labai geras dalykas, kovo pabaiga, Verbų sekmadienis bus, mes turim sodinimo laiką. Kai kuriais metais per verbas būdavo sniego. Šie metai mums dėkingi. Medelynininkai šiemet džiaugiasi. Sodinimo laikas didelis. Žmogus gali pasirinkt ilgą laiką, gali sau leist. Nes kitąkart gamta tau neleidžia. Žinot, kaip sako: išlindo pavasaris kaip yla iš maišo. Staigiai viskas sušilo. O dabar ilgas, vėsus pavasaris, medeliam gerai, bitėm ne.
Genėt gali medžius nuo vasario mėnesio. Sula bėgo vasario mėnesio pabaigoje. O jeigu sula, bėga gali genėt.
– Derlių turėsim?
– Aš mėgstu sakyt taip: rudenį pažiūrėsim (juokiasi, – red. past.). Nes aš jum pasakysiu kokį dalyką – gali būt šalnų. Lietuvoje nuo ko daugiausiai nukenčia derlius? Nuo šalnų. Pernai, pavyzdžiui (aš turiu trešnių gal 150 vienetų), už ūkinio pastato atėjo šalčio ruožas, nė vienos uogos. Buvo trešnių žiedai, atrodo, verdančiu vandeniu nupilta. Kitoj pusėj ūkinio pastato kur buvo užuovėja, vaisius valgiau. Tai čia vėl, kaip bus, kokioj vietoj, kas bus...Nes šiemet gali pavasaris būti kontrastingas: gali būti šalna, gali būti vėsus ir ilgas. Vėsus ir ilgas tai nėra blogai.
– Kol kas sąlygos nuostabios sodininkams?
– Sodininkams taip.
– O yra kokia genėjimo specifika būtent tokiam pavasariui?
– Ne. Tu turi žinoti, kad, pavyzdžiui, šilauogių reikia kad nebūtų senesnių kaip 4 metų šakų, gali patrumpint, šviežiai ataugusio ūglio... Sausmedžiui – 4 arba 5 metai, jau dvi šakas turi kirpt.
– O obelim, kriaušėm, slyvom, ką galima daryti, ko ne?
– Dabar padarei, o birželio mėnesį nepamiršk, nes priaugs vilkūglių. Nepalik jų kitam metui. Jeigu vilkūglius birželio mėnesį retinsi, plaštakos taisyklė: šitą šakutę palieki, šitą palieki, o šitas tris (vidurines) išpjauni. O tada pavasarį ateitini prie to medelio ir žinot, kaip moteriškė iš kirpyklos grįžus sako: oi dar truputį reikia sruogą pataisyt, tai čia tas pats. Gal tau dvi šakutes reiks nupjaut.
– Tai būtent dabar esminis genėjimo laikas?
– Birželio mėnesį vilkūglius išpjaustai. Dar gali būti rugpjūčio pabaigoje, pavyzdžiui, žieminių veislių obelų, kurių obuoliai nenusispalvino, nes lapų per daug, vienmečius ūglius reikia pjauti. Bet nereikia drastiškai, nes kartūs obuoliai bus jei per daug nuimsi. Bet reikia dalį tų vienmečių ūglių patrumpinti, kad saulė apšviestų obuolį. Kad būtų ir skanus, ir spalvotas, ir gražus.
Sako, ar galima rudenį genėti? Iki rugsėjo 12 dienos kokios. Kol auga šaknys, kai jos paauga, jau nesivysto, genėjimai visi turi būti baigti mėgėjams.
Turim labai gerai žinoti, ką darai, kokiu tikslu...Pavyzdžiui, slyvų negali genėt, kol nepradeda gerai derėti. Nes slyvas geriau lankstyt, lenkt šakas horizontaliai. Jei kirpsi kol nepradeda gerai derėt, jos tau niekados ir nepradės gerai derėti, augs po pusantro, du metrus. Niekados nebus slyvos ant ūglio, kuris yra ilgesnis nei 40 cm.
Visą interviu žiūrėkite video reportaže.