Iš viso pasodinau 27 daigus, 12 skirtingų veislių. 9 daigai augo sunkiame priemolyje, likę 18 buvo pasodinti į priesmėlį.
Visiems daigams stengiausi sudaryti panašias auginimo sąlygas. Jauni augalai po persodinimo į nuolatinę vietą iki Joninių buvo saugomi nuo salčio – suformuotos šiltlysvės, laistomi tik tol, kol visiškai prigijo. Po persodinimo vieną kartą patręšti su skystu biohumusu ir du kartus palaistyti pelenų ištrauka.
Rezultatai auginant priemolyje
Gegužės pabaigoje prie namų esančiame darže pasodinau 3 skirtingas arbūzų veisles – superankstyvą veislę 'SRD-2', ankstyvą hibridinę veislę 'Red Star F1' ir vidutinio vėlyvumo arbūzus 'Moon and Stars'.
Po persodinimo į nuolatinę vietą, arbūzų daigai labai greitai pradėjo auginti žaliąją masę (lapus ir stiebus), o po savaitės pasirodė ir pirmieji žiedai. Priemolyje augusių arbūzų lapija visą sezoną buvo daug žalesnė ir vešlesnė nei tų, kurie augo priesmėlyje.
Ypač nustebino derliaus gausa. Per sezoną lysvėje užaugo ir pilnai sunoko 16 vaisių. Geriausią rezultatą parodė hibridinė veislė 'Red Star F1' – trys daigai užaugino 8 arbūzus, kurių svoris buvo 4-7,7 kg.
Prasčiausiai derėjo išskirtinės išvaizdos arbūzai 'Moon and Stars' – iš trijų daigų tik du daigai užmezgė po vieną vaisių kurie svėrė 4,1 kg ir 5,6 kg.
Trys 'SRD-2' veislės daigai užmezgė po 2 arbūzus, kurių svoris buvo 4-6 kg.
Iššūkiai auginant arbūzus pievoje
Didysis mano šių metų eksperimentas – bandymas auginti arbūzus tiesiog pievoje. Prieš kelis metus nužiūrėjau priesmėlio kalvą su nuolydžiu į pietinę pusę. Vieta man atrodė ideali – kalvą visą dieną apšviečia saulė, niekas nemeta šešėlio, o perteklinis vanduo po gausaus lietaus tiesiog nubėga šlaitu žemyn (arbūzai nemėgsta užmirkstančio dirvožemio).
Ankstyvą pavasarį ant kalvos išsirinkau vietą arbūzams ir čia pradėjau ruošti lysvę. Pievos ruožą uždengiau su juoda plėvele, kad neaugtų žolė, o vėliau vyras įdirbo žemę su kultivatoriumi. Birželio pradžioje čia pasodinau 18 arbūzų daigų ir uždengiau juos su šiltlysve.
Bėdos pievoje prasidėjo labai greitai. Jau įdirbant dirvą kultivatoriumi pastebėjau, kad žemėje pilna grambuolio lervų, kurias bandžiau išrinki.
Kad kenkėjai negraužtų daigų šaknų, sodinant arbūzus į kiekvieną duobę dėjau porą saujų pelenų, bet tai nepadėjo. Po savaitės pastebėjau vystančius daigus, todėl norėdama atbaidyti grambuolių lervas, kiekvieną daigą palaisčiau su pelenų ištrauka. Kenkėjai atsitraukė, bet iš 18 daigų liko 16.
Pievoje augusių arbūzų lapija visą sezoną buvo gan skurdi, bet derlius nustebino. Čia su minimalia priežiūra ir beveik be laistymo užaugo ir sunoko 33 arbūzai, kurių svoris buvo nuo 3 kg iki 7,8 kg.
Pirmuosius vaisius iš pievos arbūzyno nuskyniau rugpjūčio pradžioje, o paskutinius arbūzus nurinkau rugsėjo 11 d. prieš prasidedant šaltesniems orams.
Geriausiai čia augo arbūzai 'Charlestone Grey', 'Desert King', 'SRD-2', 'Snezok'.
Prastesnius rezultatus parodė 'Kiemintai', 'Rosario H', 'Janosik', 'Solncedar', 'Padarok Severu H'. Labai tikėtina, kad šitų veislių daigai buvo stipriau pažeisti grambuolių lervų arba tiesiog sunkiau atsigavo po šaknų pagraužimo.
Didžiausius arbūzus užaugino vidutinio vėlyvumo veislė 'Desert King', vaisiai svėrė 6-7,8 kg. Beje, ši veislė išsiskiria šviesia, beveik balta žieves spalva ir oranžiniu minkštimu.
'Charlestone Grey' vienas daigas per sezoną sugebėjo užauginti net 5 arbūzus, kurie svėrė 3-4,5 kg.
Tai yra stambiavaisių arbūzų veislė, galinti užauginti vaisius iki 12 kg, tačiau tokio dydžio vaisiai užauga tik tuomet, kai ant daigo paliekamas augti tik 1 vaisius.
Veislė 'SRD-2' tiek priesmėlyje, tiek priemolyje parodė identiškus rezultatus, tik pievoje augantys vaisiai užsimezgė ir sunoko vėliau.
Didžiausias privalumas – priesmėlyje augantys arbūzai buvo daug atsparesni ligoms nei tie, kurie augo priemolyje. Pievoje augantys arbūzai visiškai nesirgo fuzarioze, o netikroji miltligė pasirodė tik liepos pabaigoje ir ji čia plito daug lėčiau nei prie namų augančioje arbūzų lysvėje. Tuo tarpu priemolyje augantys arbūzai nuo liepos vidurio pradėjo sirgti netikrąja miltlige, o rugpjūčio pradžioje 2 daigai nunyko nuo fuzariozės.
Ar auginsiu arbūzus pievoje kitais metais?
Tikrai taip. Tik prieš sodinant daigus daugiau dėmesio skirsiu grambuolių lervų išnaikinimui, kurių čia yra labai daug. Net renkant paskutinį pievos arbūzų derlių, kelis vaisius radau su pagraužta žieve (toje vietoje, kur vaisius rėmėsi į žemę), o pakėlus arbūzą po juo matėsi dirvožemyje nespėjusi pasislėpti grambuolio lerva.
Manau, kad kitais metais 5-7 arbūzų daigus pasodinsiu prie namų į priemolio dirvą, bet didžioji arbūzų dalis augs pievoje ant priesmėlio kalvos.
Ar rinkti sėklas?
Aš visada pasisakau prieš sėklų rinkimą iš savo užaugintų vaisių, nes per arbūzų sėklas plinta viena baisiausių arbūzų ligų – fuzariozė (fuzarinis vytulys). Jeigu arbūzyne buvo fuzariozės židinių, labai tikėtina, kad surinktos sėklos bus su šios ligos užkratu. Jei pasėsite užkrėstas sėklas, kitais metais fuzariozė jūsų arbūzų lysvėje prasidės anksčiau ir židinių bus daugiau. Turint omeny tai, kad fuzariozės užkratas išlieka dirvožemyje nuo 5 iki 8 metų, net kasmet keičiant arbūzų auginimo vietą, po kelių metų jūs nebeturėsite vietos be fuzariozės užkrato dirvožemyje.
Kitas priežastis, kodėl nereikėtų rinkti arbūzų sėklų, skirtingos arbūzų veislės ir hibridai puikiai kryžminasi tarpusavyje. Jei jūs auginate kelias skirtingas arbūzų veisles arba jei jūs auginate vieną arbūzų veislę, bet kaimynas už tvoros augina kitą arbūzų veislę, jūsų surinktos sėklos jau bus kelių veislių hibridas. Ženklaus skirtumo iš karto kitais metais jūs galbūt nepastebėsite, bet po kelių metų jūsų auginami arbūzai bus kitokie, nei išaugtų iš orginalių sėklų. Jūsų auginami „negrynaveisliai“ vaisiai gali nežymiai pakeisti žievės spalvą ar raštą, gali pasikeisti jų skonis, minkštimo tekstūra, derlingumas, vaisių dydis ar forma, atsparumas ligoms ir pan.
Lygiai taip pat nerekomenduoju rinkti sėklų iš parduotuvėje pirkto arbūzo. Šitie vaisiai į Lietuvą atkeliauja iš šiltų kraštų, kur vasaros yra šiltesnės ir ilgesnės. Gali būti, kad tokie arbūzai yra ilgesnės vegetacijos ir tiesiog nespės sunokti lietuvišką vasarą, ypač jei ta vasara bus vėsesnė.
Sėklas iš savo užaugintų vaisių jūs galite rinkti tik tuo atveju, jei auginate vieną arbūzų veislę (ne hibridą!) ir jei bent 1 km atstumu nuo jūsų daržo neauga kitos arbūzų veislės. Ir žinoma, jūsų darže neturėtų būti fuzarioze sergančių arbūzų. Tik tokiu atveju jūsų surinktos sėklos bus kokybiškos, „nepakryžmintos“ ir be ligų užkrato.
Aš asmeniškai kiekvienais metais sėju tik orginalias sėklas iš pakuočių. Iš savo užaugintų vaisių sėklų nerenku nei sau, nei kitiems.
Apie mane
Aš esu Lina Narvydienė. Kauno rajone kuriu ekologišką sodą ir daržą, kuriame kiekvienais metais auga ir arbūzai. Arbūzus pradėjau auginti 2017 m. Pirmasis arbūzų sezonas nebuvo sėkmingas, nes padariau beveik visas auginimo klaidas, kokias tik galėjau padaryti – arbūzus pasodinau į labai sunkų, užmirkstantį priemolį. augalus storai užmulčiavau šiaudais. O dar ir vasara pasitaikė labai lietinga... Tačiau pirmųjų metų pamokos nenuėjo veltui. Dabar kiekvienais metais mano darže užauga apie 25-30 arbūzų daigų, kurie užaugina apie 50 vaisių. Šiandien nebeįsivaizduoju vasaros be mano darže augančių arbūzų.
Arbūzų auginimas mane įkvėpė ne tik suburti arbūzų ir melionų augintojų bendruomenę, bet ir dalintis patirtimi bei naudingais patarimais keliuose socialiniuose tinkluose.
Esu Facebook grupės „Arbūzų ir melionų augintojai“ įkūrėja ir administratorė.
Instagram profilyje siaudinukas_pievoje dalinuosi naudingais patarimais apie arbūzų auginimą.