Įsiveisę pašarų sandėliuose ar galvijų fermose, ten gyvena bei dauginasi ištisus metus, nes yra maisto ir vandens šaltinių, o temperatūra net ir žiemos metu būna teigiama. Apie šių paukščių žalą ir daromas klaidas, siekiant nuo jų apsiginti, pasakoja „Kauno grūdų“ Kenkėjų kontrolės skyriaus vadovas Ąžuolas Maštaras, rašoma pranešime.
Paskaičiavę nustemba dėl finansinės žalos
Kaip pažymi Ą. Maštaras, didžiausi finansiniai nuostoliai patiriami, kai balandžių prisiveisia tūkstančiai. „Ūkyje, kuriame užsiimama gyvulininkyste, balandžiai dažniausiai įsiveisia dėl jiems lengvai prieinamo pašaro. Balandžiai sulesa vertingiausias galvijams patiekiamo pašaro dalis (skaldytus grūdus, kukurūzus ir kitų kultūrų rupinius). Neretai jų suvartojamas pašarų kiekis siekia nuo kelių iki keliolikos tonų per mėnesį. Kreipiasi į mus žemės ūkio bendrovės, kurioms iš pradžių atrodo, jog kiek to pašaro tie paukščiukai tesulesa. Tačiau, kai pradeda skaičiuoti, kiek per metus susidaro, net išsigąsta. Suprantama, kad jeigu taip nebūtų „netenkama“ pašaro, mažesnis jų sunaudojimas lemtų ir mažesnius finansinius kaštus“, – pasakoja Ą. Maštaras.
Kaip jis pasakoja, didelę finansinę žalą patiria ir grūdus sandėliuojančios bendrovės, kurios juos laiko vadinamose „grūdų rankovėse“. Paukščiai snapais prakerta skyles plėvelėje, bandydami pasiekti grūdus, o vėliau per tas skyles į grūdus patenka vanduo ir nepataisomai juos sugadina.
Pramonės įmonės taip pat susiduria su šia problema, kai gamybos, ar produkcijos sandėliavimo patalpose apsigyvena balandžiai, kurie savo išmatomis užteršia gamybos įrengimus, produktų pakuotes ar net pačius produktus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nuo skraidančių balandžių suveikinėja pastatų apsaugos sistemos.
„Ypač dabar neramu turėtų būti paukščių augintojams. „Balandžių problema“ gali pridaryti nemažai žalos, nes šie paukščiai gali pernešti šiuo metu visoje Europoje siaučiantį paukščių gripo virusą, kuris dar sausio mėnesį pirmą kartą namų ūkyje užfiksuotas ir Lietuvoje. Tad paukščių augintojau ypatingai turi stengtis atbaidyti balandžius nuo savų ūkių ir pašarų“, – pažymi Ą. Maštaras, rašoma pranešime.
Apie savamokslius ir tinkamiausias priemones
Kaip atskleidžia „Kauno grūdų“ Kenkėjų kontrolės skyriaus vadovas, bandydami išvengti nemalonių balandžių sukeltų padarinių, žmonės dažnai griebiasi įvairių priemonių, tačiau dažniausiai jos mažai efektyvios, nes jų sumanytojams trūksta žinių, kaip tai padaryti tinkamai. „Ne kartą yra tekę girdėti apie įvairius aitvarus, balionus, ultragarsinius atbaidymo prietaisus, visokiausius barškučius, besiplaikstančias plastiko juostas, įvairius propelerius ir kitus „išradimus“. Dažniausiai šios priemonės padeda labai trumpą laiką arba būna mažai veiksmingos, nes maisto šaltiniai ir susiformavę įpročiai verčia šiuos paukščius sugrįžti atgal į jų pamėgtas vietas“, – pažymi ekspertas
Kaip jis atskleidžia, kur kas efektyvesni yra spygliai, tinklai ar garsinės atbaidymo priemonės (patrankos), tačiau juos taip pat reikia mokėti tinkamai sumontuoti, sudėlioti ir pritvirtinti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
„Praktikoje dažnai tenka matyti, kaip savamoksliai sumontuoja spyglius tose vietose, kur mėgsta tupėti balandžiai, tačiau jie tiesiog tupia kur nors šalia, kur nėra spyglių. Todėl jei jau norime išspręsti „balandžių problemą“, reikėtų spyglius iškart sumontuoti visame norimo apsaugoti objekto plote“, – patarimais dalijasi Ą. Maštaras.
Kalbėdamas apie kitas priemones, jis atskleidžia, kad tinklų montavimas taip pat sudėtingas procesas. „Tam, kad jis atliktų savo funkciją, tinklą būtina gerai ištempti, jis turi priglusti prie paviršių, kad neliktų nė vieno tarpo ar plyšio, pro kurį balandžiai galėtų įlįsti į vidų“, – vadovas
Kita balandžių atbaidymo priemonė – garsinės patrankos kelia didelį triukšmą, tad jas galima montuoti ne visur ir veikti jos turėtų tik dienos metu, kad naktį žmonės galėtų ilsėtis ir nepatirtų diskomforto dėl šūvių keliamo triukšmo.
„Nors galbūt daugeliui ir atrodo, kad lengvai gali susitvarkyti su „balandžių problema“ be profesionalų pagalbos, praktika rodo, jog daroma daug klaidų tiek renkantis priemones, tiek jas montuojant. Tad esminis patarimas – prieš ko nors imantis, pradžiai visada vertėtų bent jau pasikonsultuoti su specialistais šioje srityje, kad nedaryti bereikalingų darbų, negadinti brangių medžiagų, tuo pačiu nepatirti finansinių nuostolių ir nenusivilti rezultatais“, – apibendrina Ą. Maštaras.