Vis daugiau sodininkų imasi vynuogininkystės meno ir mokosi auginti, prižiūrėti, surinkti sunokintąjį derlių. Su vynuogėmis – kaip toje patarlėje apie rogių ruošimą vasarą: norint gero derliaus kitais metais, rudenį reikia paruošti vynuogyną žiemojimui. Laiku ir tinkamai atlikus šiuos darbus, jau galima pagalvoti ir apie aromatingo vyno taurę.
Ar reikia rudenį laistyti vynuoges? Nokstant uogoms nelaistoma, palaistyti (jei dirva sausa) reikėtų tik vėlyvą rudenį, likus savaitei iki apdengimo.
Baigus augti ūgliams, vynmedžius patartina patręšti fosforo-kalio trąšomis, skatinančiomis ūglių sumedėjimą. Galima patręšti ir medžio pelenais, mikroelementais su geležimi ir magniu. Rudenį išbertas trąšas reikia įterpti purenant dirvos paviršių. Jei dirva rūgšti, ją reikia kalkinti dolomitmilčiais ar granuliuotomis kalkėmis (dirvos rūgštingumas (pH) turi būti 5,5–7,5).
Profilaktika visada geriau negu ligų gydymas. Ką galime padaryti rudenį? Surinkti ir sudeginti sergančius lapus, išskinti iš kekių pažeistas uogas, po derliaus nurinkimo, nukritus lapams, išpjauti nereikalingus ir nederančius ūglius.
Pagrindinis vynmedžių genėjimas atliekamas vėlai rudenį, nukritus lapams, nuėmus šakas nuo atramų. Genėjimui rinkitės aštrias ir tvirtas sodo žirkles. Genint, šalinami ar trumpinami nuderėję metų ūgliai, iš žemės ir kamieno išaugę vilkūgliai, formuojamas augalas. Tinkamas genėjimas padidina vynmedžių derlingumą, tai, pasak vynuogių augintojų, nelengvas, kūrybiškumo reikalaujantis darbas. Tačiau ir jis nėra neįveikiamas, patirtį kaupti padeda praktika.
Jei planuojate pasisodinti vynuogių rudenį, darykite tai ne anksčiau kaip spalio mėnesį, sulėtėjus augalų gyvybiniams procesams. Vynmedžiai sodinami į 70-80 cm gylio duobes, beriama derlingo juodžemio, komposto, kompleksinių trąšų. Vynmedžiams sodinti paruoštose duobėse trąšų ir kalkių turėtų užtekti 3–4 metams. Pasodinus vynmedžius, žemę patariama dengti juoda plėvele – po ja sparčiau įšyla žemė. Vynmedžiams mulčiuoti netinka pjauta vejos žolė.
Kaip išvengti šalčio pavojų? Pirmąsias dvi žiemas reikia dengti net ir šalčiui atsparias veisles, nes maksimalus atsparumas šalčiui pasiekiamas tik trečiaisiais metais po pasodinimo. Šalta besniegė žiema – blogiausia vynmedžiams, nes labiausiai šalčio bijo šių augalų šaknys. Durpių, komposto ar pjuvenų mulčio sluoksnis padės augalams atlaikyti žiemos išbandymus. Jautresnių veisles vynmedžius patariama prilenkti ir uždengti eglišakiais ar šiaudais.
Darbų vynuogyne netrūksta ištisus metus, tačiau juos atlikus laiku ir tinkamai, nekils net menkiausia abejonė, kad skanių, ekologiškų vynuogių nesunkiai galime užsiauginti.