Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Kazys Starkevičius ir Rasa Petrauskienė kreipėsi į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį prašydami išsiaiškinti, kodėl neatsakingai buvo parengtos „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės, rašoma partijos išplatintame pranešime spaudai.
„Į mus kreipėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacija, kuri informavo, kad vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis žirnius, lęšius ir kitus ankštinius javus auginantys žemdirbiai keičia specializaciją ir teikia paraiškas paramai gauti kaip daržininkyste užsiimantys augintojai, nes investicijos į daržininkystę yra didesnės. Todėl daržininkai reiškia nepasitenkinimą, nes kyla pavojus, kad tikriesiems daržininkams investicijų neužteks“, – sako Kazys Starkevičius.
Žemės ūkio ministerijos specialistai taisyklėse nurodė, kad „augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą“. Šiame priede žirniai, pupos, pupelės, avinžirniai traktuojami kaip ankštinės daržovės.
„Manome, kad ministerijos specialistai, rengdami taisykles, pasielgė formaliai, neįsigilino, kad galbūt šiuo reglamento priede žirniai ir pupos traktuojami kaip ankštinės daržovės statistikai bei muito tarifų nustatymui, o ne auginimui. Neaišku kodėl rengiant taisykles nebuvo vadovaujamasi Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriumi, kuriame vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai traktuojami kaip ankštiniai javai“, – pažymi Seimo nariai.
Yra žinoma, kad žirniai gali būti auginami dviem tikslais: grūdams, kai jie kuliami subrendę ir naudojami kaip baltyminių pašarų papildas, šiuo atveju jie turėtų būti traktuojami kaip baltyminiai javai, kitas atvejis – kai žirnių derlius nuimamas nesubrendęs ir naudojamas žaliųjų žirnelių konservų gamybai ar užšaldymui, šiuo atveju juos galima būtų priskirti ankštinėms daržovėms.
„Manau, kad ministerijos specialistai priimdami paraiškas ir projektus gauti paramai daržovių auginimui, turėtų išsiaiškinti, kokiam tikslui, pavyzdžiui, žirniai, bus auginami: grūdams ar žaliųjų žirnelių konservams gaminti ir tik tada suteikti pirmumo balus tiems pareiškėjams, kurie keičia specializaciją iš javų auginimo į daržininkystę“, – teigė R. Petrauskienė.
Nacionalinė mokėjimo agentūra šių metų gegužės 25 d. yra išplatinusi išaiškinimą, kad ūkio specializacijos keitimas turi būti pagrįstas, tačiau jis nėra informatyvus ir neįneša aiškumo.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija nuogąstauja, kad tokia pat tvarka gali būti taikoma priimant paraiškas susietajai Europos Sąjungos paramai gauti už plotus.