Kaip elgtis su išdygusiais daigais, kada ir kaip juos reikia persodinti, kalbamės su agronome Vilija Juškevičiene.
Į klausimą, kada persodinti daigus (pikuoti), agronomė Vilija Juškevičienė atsako, kad reikia sulaukti, kol bus susiformavusi šaknų sistema.
„Pavyzdžiui, paletėse pasodintos paprikos. Nors ir turi savo vietą, tačiau jos maža, matome, jog šaknims tuoj bus ankšta. Į vazonėlius reikia persodinti, kai pasirodo 2–3 lapeliai. Tada tinkamas laikas. Sodindami į vazonėlį augalą galim įkišti šiek tiek giliau. Tada sutrumpėja kotelis, daigas laikosi tvirčiau ir išleidžia papildomų šaknų. Vėliau iš stiebelio šaknų nebeišleidžia. Trečdalį daigelio galima įgilinti be pavojaus paprikai“, – pasakoja V. Juškevičienė.
Ji paaiškina, kuo patogios paletės, kur kiekviena sėkla auginama atskiroje sekcijoje. Tada nereikia visų augalų persodinti iš karto, kaip būna sėjant bendrai. Galima palaukti, kada augalas sulauks tinkamos brandos. Persodinus tręšti nereikia, palieti būtina. Vandens patartina įpilti gausiai, bet vieną kartą, ne kasdien. Perlieti negalima: augalui bus sunku išdžiovinti durpių substratą. Būtent per gausiai liedami ir suklumpa daugelis daržininkų mėgėjų.
Agronomė išduoda mažą paslaptį – vazonėlio apačioje reikia padėti servetėlę ar medžiagos skiautę, kuri gerai sugeria vandenį. Kalbant apie trąšas, sėklose yra pakankamai maistinių medžiagų. Praėjus porai dienų po persodinimo galima nupurkšti mielių tirpalu (kam ir kodėl to reikia ir ką tai duoda augalui – vaizdo reportaže).
Kalbant apie pomidorų pikavimą, jis skiriasi nuo paprikų. Pomidorus galima sodinti iki pat lapelių. Pavyzdžiui, jei daigeliai išstypo ir koteliai liauni bei ploni, iš karto įgilinti nėra gerai. Augalas gali žūti. Nepatartina berti į vazoną mažai žemės, sodinti giliai ir pomidorams augant vis pridėti žemės. Tai augalą skatina „bėgti“ į viršų ir nieko gero ši metodika nesuteikia. Tiesa, net sodinant giliai lapeliai turi būti virš vazonėlio kraštų. Be to, jei laikome ant palangės, lango kraštas neturi būti iškilęs virš daigelių. Tai skatins juos išstypti.
Išpikavus augalas paliekamas augti iki persodinimo į nuolatinę augimo vietą – ten, kur jau nokins vaisius. Reikia stebėti, ar daigui netrūksta vietos. Gali būti, kad jį teks persodinti į talpesnį vazonėlį ir ten paauginti iki persodinant į šiltnamį.
„Geriau kelis kartus persodinti, nei iš karto sodinti į labai didelį vazoną. Nepataikysim palieti, prarūgs žemė. Kai po truputį didinam indą, augalą skatinam jį visą pripildyti šaknų. Dideliame vazone daigai vystosi ne taip gerai“, – aiškina V. Juškevičienė ir sako, kad tai dar vienas palečių privalumas. Daigai ten gali augti ilgiau, nei pasėti bendrai. Praktiškai sutaupomas vienas persodinimas, augalus galima sodinti pagal tai, kiek yra paaugę. Vieni kitiems jie netrukdo.
Agronomė pastebi, kad didžiausios klaidos – per giliai sodinama ir pilama per daug vandens. Geriau sausiau nei per drėgnai.
Kitas įdomus mūsų daržininkų pomėgis – dirvą pabarstyti kiaušinių lukštais. Pasak agronomės, tai naudos duoda nedaug, nes tokios formos kalcio augalai neįsisavina ir jis į dirvožemį pateks tik po 5–6 metų. Yra būdas, kaip tai padaryti tinkamai. Apie tai – vaizdo reportaže.