Komposte tikrai nebus
Viską, ką randate komposte, reikia saugoti, o ne naikinti, – sako gamtininkas Deividas Makavičius ir vardija, kas paprastai ten įsikuria.
„Žmonės, kurie turi sodus, sklypus, dažniausiai kaupia ir kompostą – jį naudoja dirvai praturtinti, po medžiu paberti ir t.t. Komposto krūvose, ypač jei jos atviros (ne tos uždarytos, į kurias negali patekti vabzdžiai ir padėti kiaušinėlių) galima rasti riebių lervų, nykščio dydžio, baltų ir pan. Visos lervos, kurias randate komposto krūvoje, nėra kenkėjai. Tai nėra karkvabalių lervos.
Kaip tik komposte gyvenantys vabzdžiai padidins jūsų sodo biologinę įvairovę. Ten galima rasti auksavabalių lervų.
Auksavabalių yra keletas rūšių, žmonės dažnai atpažįsta juos dėl žalios blizgios metališkos spalvos. Jei komposte yra medienos gabaliukų, galima aptikti labai įdomią archajiško vabalo lervą, kuri yra nykščio dydžio – vabalas raganosis. Jį pamatyti pasiseka ne visiems.
Visos šios lervos vystosi iki 5 metų – gana ilgai, o jų kaip vabalų gyvenimas gana trumpas. Išsirita gegužę-birželį ir pagyvena per vasarą. Palikę jų lervas, kurios niekaip nekenkia, prisidėsite prie retų vabalų apsaugos, turėsite sodyboje įvairią gamtą“, – sako D. Makavičius.
Jis tikina, kad grambuoliai kiaušinėlių į kompostą nededa, todėl jų lervų ten nebus: „Grambuolių lervos minta organika, bet graužia ir augalų šaknis. Jie kiaušinėlius deda į dirvą, nes komposte nėra šaknelių, nėra kuo maitintis.“
Trys rūšys
Pašnekovas tęsia, kad Lietuvoje gyvena trys grambuolių rūšys: paprastasis, miškinis ir margasis.
Margasis lengvai atskiriamas iš baltai juodai margintų antsparnių, gyvena miškuose ir žmonių matomas retai. Miškuose taip pat galima sutikti ir miškinį grambuolį, jis įsikuria ten, kur yra smėlingas, nemolingas dirvožemis. Na, o sodininkams geriausiai yra pažįstamas paprastasis grambuolys.
„Paprastieji grambuoliai pasirodo gegužės mėnesį, lervos gyvena dirvoje. Jei žmogus nori sužinoti, ar darže daug lervų, geriausiai prieš jų išsiritimą – gegužės gale – kai jie būna arčiau žemės paviršiaus, prakasti atkarpą dirvos ir pažiūrėti, kiek jų randate. Jie labiau mėgsta laidų dirvožemį, ten, kur molinga, lervų nebus“, – pasakoja jis.
Paklausus, kaip atpažinti grambuolio lervą nuo kitų – juk visos jos baltos, didelės ir riebios, jis atsako, kad sunkiausia žmonėms atskirti grambuolio lervą nuo auksavabalio lervos, nes raganosio lervos pasitaiko retai ir yra išskirtinai didelės – 5 cm.
„Vabalai turi 6 kojas, lervos irgi jas turi. Auksavabalio kojos mažos, trumpos lyginant su visu kūnu, o karkvabalio jos būna gerokai ilgesnės, kaip ir antenos. Taip pat karkvabalio lerva yra labiau plika, neturi šerelių, o auksavabalio turi plaukelius, ypač prie pilvelio“, – sako pašnekovas.
Kaip sumažinti
D. Makavičius sako, kad kai kuriais metais (kas 4-5 m.) grambuolių padaugėja, nes įvyksta „populiacijos sprogimai“.
Anot jo, jei grambuolių bus gausu šios vasaros pradžioje, galima tikėtis, kad kitąmet jų bus mažiau, o naujas pikas pasikartos po kokių 4 m.
Norintiems grambuoliais atsikratyti, gamtininkas pataria taip: „Kas laiko paukščius, pavyzdžiui, antis bėgikes, lervas gali sušerti jiems. Iš esmės lervomis maitinasi visi paukščiai, o vabzdžius medžioja šikšnosparniai. Svarbus prevencinis darbas – vasarą (iki Joninių) rinkti vabalus, kol jie nespėjo padėti kiaušinėlių, nes patelė juos padeda ne vienu kartu, o porcijomis.
Grambuoliai būna aktyvūs naktį, dieną jie pasyvūs, maitinasi augalų lapais ir tiesiog kabo. Galima mažesnius medelius, po jais patiesus paklodę, papurtyti ir vabalai sukris. Taip galima populiaciją kontroliuoti. Taip pat labai padeda kurmiai. Jei juos iš sklypo išvarysit, grambuolių gali tik padaugėti, taip pat ir kurklių“