Jeigu auginate ne hibridus, o veislinius pomidorus, tai skanių, labiausiai patikusių, galite susirinkti sėklytes.
V. Juškevičienės receptas:
„Papasakosiu kaip tai darau, kas yra fermentacija ir dėl ko ji reikalinga.
Jeigu nuskynėte ne visai prinokusį pomidorą, jį palaikykite namuose kol pilnai sunoks. Bet nereikia laikyti kol jis visai pažliugs, nes tada sėklos bus tamsios ir atrodys kaip supuvę, nors iš tiesų jos tikrai geros. Yra vienas minusas laikant kol sužliugs pomidoras – jame tuo metu gali pradėti dygti sėklytės.
Taigi, pasirenku gerai sunokusi, atitinkantį veislės apibūdinimą pomidorą. Jį perpjaunu ir į indelį išspaudžiu sėklas su skystimu. Indelį pridengiu, kad nesiveistų vaisinės muselės, užrašau pavadinimą ir palieku 2-3 dienom rūgti. Tai ir yra fermentacija. Sėklytės iškyla į paviršių.
Per tas dienas vis pamaišau. Rūgimo metu suyra drebučių sluoksnis, gaubiantis sėklytes ir jos atsiskiria nuo minkštimo. Rauginimo laikas priklauso nuo temperatūros. Jei oras šiltas, užtenka poros dienų. Jei vėsu – reikia palaikyti kokias 3 dienas. Kartais ant paviršiaus užsideda baltas pelėsiukas. Jis sėklytėms nepavojingas. Sėklų fermentacija naudinga ir dėl to, kad jos metu žūsta rudosios dėmėtligės ir kai kurias kitas grybines ligas sukeliančios sporos. Kita dalis sporų žūsta sandėliuojant sėklytes. Tai yra nesėjant jų sekančiais metais.
Taigi, po 2-3 dienų sėklytes perpilu į indą su vandeniu, gerai išmaišau ir tą vandenį nupilu. Taip praplaunu kelis kartus. Geros sėklos nusėda ant dugno, o pomidoro minkštimo likučiai ir nesubrendę sėklytės nusipila. Tada perpilu į sietelį, nuvarvinu vandenį padedu sėklytes džiūti kambario temperatūroje.“