Taigi liko trys sezonai. Ruošiamės, ar vis dar viliamės, kad EK sprendimą nors laikinai atšauks?
Ministras pritaria, bet neskuba
Nors Lietuvoje kol kas neskubama uždrausti chemikalų, kurių sudėtyje yra herbicido glifosato, dar žinomo kaip raundapas, tačiau naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis jau pirmąją darbo dieną sakė pritariantis, kad šiais chemikalais javai nebūtų purškiami.
„Didžiausia problema naudojant šį preparatą, kad purškiami javai dėl brandinimo“, – sakė A. Palionis.
Kaip jau skelbta, Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungos (ES) bendrijoje nebebus naudojamas nuo 2023 – ųjų pradžios. Šiam sprendimui pritarė ir Lietuva.
Be kita ko, EK leido valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimą apriboti vidaus rinkoje anksčiau.
Naujasis Lietuvos žemės ūkio ministras nelinkęs skubėti: „Jeigu būtų surastos alternatyvos, tada sutikčiau, kad uždraustume glifosato naudojimą anksčiau numatyto termino“.
Ieškokime alternatyvų
LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus nuomonę susidarė bendraudamas su daugelio ES šalių žemdirbių organizacijų vadovais.
„Susidariau įspūdį, kad sprendimas priimtas ir nebus keičiamas, juo labiau, kad sprendimas nebuvo netikėtas ir staigus, todėl beprasmiška priešintis ir eikvoti jėgas. Reikia ieškoti alternatyvų, domėtis naujomis biotechnologinėmis kryptimis, ieškoti pažangesnių būdų, kurie apsaugotų tiek pasėlius, tiek gamtą, aplinką“, – sakė A.Svitojus.
O konkurencija?
„Tai problema, kurią ES turės išspręsti. Juk tai liečia ne tik Lietuvą. Ne paslaptis, kad kai kurios trečiojo pasaulio šalys šia prasme labai atsilieka, yra dar naudojančių vadinamąjį „dustą“ (DDT – Dichloro-Difenil-Trichloroetanas). Mes tuo stebimės, manau, kad po kažkiek metų stebėsimės ir tuo, kad kažkada naudojome glifosatą“, – sakė A.Svitojus.
Laukia mokslininkų pasiūlymų
Šalčininkų žemdirbių asociacijos vadovas Kamal Zulfijev tikisi, kad per artimiausius tris metus padirbės mokslininkai.
„Uždrausti nesunku, tačiau svarbu, kad ūkininkai nebūtų palikti aklavietėje. Juk ši problema savaime neišsispręs. Štai pastaraisiais metais daugelis Lietuvos ūkininkų imasi neariminės žemdirbystės, tiesiai sėjame į ražieną. O taip ūkininkaujant labai sunku išsiversti be glifosato raundapo. Kol kas nėra lygiaverčio pakaitalo. Kai kas sako, štai prieš 50 metų nebuvo glifosato, tačiau grūdų augintojai išgyveno. Išgyveno, bet juk viskas pasikeitė, pasikeitė konkurencija, žemės ūkio technika ir technologijos, juk negalime ūkininkauti taip, kaip ūkininkavome praėjusiame amžiuje – neišsilaikysime, bankrutuosime. Smulkesni ūkiai gali naudoti tarpinius augalus, bet ką daryti pramoniniams ūkiams? Atsakymo dar nėra“, – svarsto K.Zulfijev.
Ūkininkas atkreipia dėmesį ir į klimato atšilimo įtaką.
„Sugrįžti prie ariminės žemdirbystės? Galima, bet padidės išlaidos, reikės investuoti į naują našią techniką. Kitas niuansas – dėl gerokai mažesnių tiesioginių išmokų mums bus sunkiausia prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Taigi labai laukiu mokslininkų pasiūlymų“, – sakė K.Zulfijev.
Be kompromisų palaiko sprendimą
LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis be kompromisų palaiko sprendimą atsisakyti glifosato.
„Suprantu, kad glifosatas palengvina grūdų augintojų darbus, tačiau turime suprasti, kad ne viską lemia pinigai. Sveikata yra brangesnė už didžiausią pelną. Be to, yra ir technologijų, kurios gali pakeisti šiuos herbicidus. Bet reikia domėtis, nelaukite, kol jums viską padės ant lėkštutės. Kita vertus, ES atsisako pavojingiausių chemikalų ir neverta tikėtis, kad šios krypties bus atsisakyta“, – sakė S.Daniulis.
LEŪA pirmininkas atkreipė dėmesį ir į GMO produktus.
„Deja, mes vartojame GMO produktus, kurie auginant buvo purškiame glifosatu. Pašarais šeriame galvijus, po to vartojame pieną, valgome mėsą. Taigi dar reikėtų pasverti, iš kur gauname daugiau žalos – ar iš augalininkystės, ar per maistą. Juk paradoksalu, kad mes eksportuojame Lietuvoje užaugintus žirnius bei pupas, o po to perkame blogiausios kokybės pašarus“, – sakė S.Daniulis.
Neturi vienareikšmiško atsakymo
LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša dar neturi vienareikšmiško atsakymo.
„Jeigu bus draudžiama naudoti glifosatą, tai svarbu pasirūpinti, kad visiems rinkos dalyviams sąlygos būtų vienodos. Tarkime, reikėtų uždrausti ir eksportą į ES rinką produktų, kuriuos gaminant, t.y. auginant, buvo naudojamas glifosatas“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Pavyzdžiui, į ES rinką neturėtų patekti ir grūdai iš Rusijos bei Ukrainos.
„Jeigu nebus tokios kontrolės, tai ES grūdų augintojams beliks trauktis. Kas kompensuos tokius nuostolius?“, – klausė LR ŽŪR tarybos narys.
Č.Tallat – Kelpša stebisi, kad Lietuvoje ūkininkai dažniausiai yra parodomi tik iš blogosios pusės, neretai net pajuokiami. Taip yra ir diskutuojant dėl chemikalų naudojimo.
„Kai kuriose TV laidose mes, ūkininkai, parodomi kaip kokie kvailiukai, neišsilavinę, chemikalus naudojantys bet kaip. Norėčiau su tokių laidų rengėjais padiskutuoti“, – sakė mokslų daktaro laipsnį turintis Č.Tallat -Kelpša.
Kas pakenkė nuomonei apie glifosatą?
Vieša paslaptis, kad daugelis grūdų augintojų tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse, javų, rapsų, ankštinių ir kitų kultūrų laukus glifosato pagrindu sukurtais chemikalais purškia prieš nuimant derlių. Nupurškus jais javų varpos, žirnių ankštys ar rapsų sėklos vienodai subręsta, taip pat „ištraukiama“ drėgmė.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojos eksperimentinei plėtrai dr. Romos Semaškienės nuomonei apie glifosatą labiausiai pakenkė jo naudojimas prieš pat nuimant derlių: „Jį leidžiama purkšti likus 10-14 dienų prieš nuimant derlių, tačiau tik siekiant naikinti piktžoles. Lietuvoje javų laukuose prieš derliaus nuėmimą retai būna piktžolių, o ūkininkai kartais purškia glifosatą, norėdami išdžiovinti grūdus“.
Pasak mokslininkės, ūkininkus taip elgtis skatina ir grūdų supirkėjai, nors viešai jie tokius teiginius neigia.
Ryšys tarp glifosato ir vėžio
Dažnai milžiniška ir milijardines pajamas turinti chemijos pramonė teigia, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp glifosato ir vėžinių susirgimų, bet JAV gyvenančio 46 metų Dewayne Jonhsono istorija patvirtino, kad ryšys gali būti. Visą gyvenimą mokyklos darbininku dirbęs D. Jonhsonas, susirgęs vėžiu, prisiteisė 286 milijonų dolerių kompensaciją iš chemikalą „Roundup“ gaminančios Monsanto bendrovės. Tai netiesiogiai parodo, kad piktžolėms naikinti skirtas chemikalas nėra visiškai nekaltas.
Glifosatą sukūrė ir 1974 metais pardavinėti pradėjo JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Neseniai šią teisę įsigijo Vokietijos chemijos ir farmacijos gigantas „Bayer“.
Pažeidėjų mažėja
Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 27 herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato. Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) atkreipia dėmesį, kad AAP naudojimo metu laikantis nustatytų reikalavimų, užaugę augaliniai produktai ir iš jų pagaminta produkcija yra saugūs vartotojams.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiria, ar leistini AAP likučiai augalinėje produkcijoje neviršija ES nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų.
VAT pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria glifosato naudojimo stebėjimui ir tikrinimams ūkiuose, taip pat operatyviai reaguoja į gyventojų pranešimus. VAT paskelbė, kad analizuojant 2017–2019 m. įvykdytų patikrinimų rezultatus, pastebimas pažeidimų, susijusių su glifosatu, mažėjimas. 2017 m. buvo nustatyta 12, o 2018 m. – 5 netinkamo naudojimo atvejai. Šįmet pažeidimų kol kas neužfiksuota.
Brangi alternatyvų paieška
Gal mokslininkai ieško alternatyvų?
Ieško, tačiau paieškos labai brangios. Pasak nepriklausomos ekspertės Aušros Beniulienės, kaštai, reikalingi sukurti naują veikliąją medžiagą, nuo 1985 m. iki dabar praktiškai padvigubėjo, o reikalavimai gerokai sugriežtėjo.
„Klimato kaitos sąlygomis ir į mūsų šalį atkeliauja nauji kenkėjai, ligų sukėlėjai. Būtinas situacijos monitoringas ir riboto naudojimo paskirčių pesticidų sąrašų atnaujinimas mažais plotais auginamiems augalams bei augalų apsaugos sprendimų paieška“, – sakė A. Beniulienė.
Pasak nepriklausomos ekspertės, tikėtis, kad ateityje reikalavimai dėl pesticidų registravimo ES sušvelnės, vargu, ar galima. Greičiau atvirkščiai.
Tarpiniai pasėliai mažina piktžolėtumą
LAMMC mokslininkai dr. Ona Auškalnienė ir dr. Aleksandras Velykis, kartu su kolegomis, jau ne vienerius metus atlieka įvairius sėjomainų su tarpiniais pasėliais ir žemės dirbimo tyrimus.
Tarpiniai pasėliai – ne naujiena, tačiau būtent dabar jie vėl tarsi atrandami iš naujo. Domėtis tarpinių pasėlių auginimu skatina dirvožemio degradacijos procesai. Įrodyta, kad tarpiniai pasėliai pagerina dirvožemį ir padeda jį išsaugoti. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad auginant įvairius tarpinius pasėlius, laukų piktžolėtumą galima sumažinti nuo 3 net iki 10 kartų. Tai labai gera žinia ūkininkams, kurie ieško galimybių naikinti piktžoles uždraudus herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą.