Hortenzija atspari šalčiui
Hortenzija – gražiai žydintys krūmai su ryškiais ir nepamirštamais žiedais. Hortenzija žydi vasaros pabaigoje bei rudenį, puošdamos sodą iki pat vėlyvo rudens, o kartais net ir žiemą. Kai kurių rūšių hortenzijos yra atsparios šalčiams ir puikiai ištveria atšiaurias lietuviškas žiemas – tai šluotelinė hortenzija (lot. Panicled hydrangea) ir rečiau auginama šviesioji hortenzija (lot. Hydrangea arborescens). O pačios gražiausios hortenzijos – didžialapės (lot. Hydrangea macrophylla). Jos mėgsta šilumą ir yra jautrios šalčiui. Bet ir jas pavyksta auginti mūsų kraštuose, su sąlyga, kad jos tinkamai uždengiamos žiemai.
Pirmiausia, nuo stiebų reikia nuskabyti lapus, bet ne visus – pačiame viršuje jų keletą palikite, jie apsaugos viršūnėlės žiedų pumpurus. Po to reikia aprišti šakas virve ir atsargiai prilenkti prie žemės. Užfiksuoti galima kuoliukais arba paprasčiausias padėti ant žemės lentą, įkalti į ją vinių ir pririšti krūmelius. Kad būtų tvirčiau, paguldytą krūmelį galima prispausti plytomis. Taip paruoštas hortenzijas reikia užberti sausais lapais ir pridengti tankiu neaustiniu audiniu. Taip uždengtos hortenzijos puikiai jaučiasi net ir besniegę žiemą. Tačiau jei žiemą pasnigo, patartina sniego užbarstyti ant hortenzijų – jis geriausiai šildys.
Pavasarį hortenzijas reikia nukloti kaip įmanoma vėliau, nes žiedų pumpurai bijo šalnų. Lapus reikėtų nuimti maždaug gegužės viduryje. Krūmus galima pakelti vertikaliai, bet nakčiai geriau kaskart užkloti neaustiniu audiniu – iki pat liepos 10 d. Norint džiaugtis įspūdingais žiedais ir gausiu derliumi ateinantį sezoną – ruoštis tenka pradėti jau rudenį. Vis tik, ne visus darbus sode, darže ir gėlyne būtina atlikti nedelsiant.
Hortenzija kenčia nuo ligų
Išpuoselėto gėlyno vaizdas džiugina, tačiau jis reikalauja ne tik kruopštaus darbo, bet ir žinių. „Senukų“ SODO CENTRO specialistė Vitalija Rylienė teigia, kad tiek pradedantys, tiek profesionalai gėlininkai susiduria su ta pačia problema – augalus neretai apninka ligos ir kenkėjai. Prieš sodinant hortenzijas, specialistė siūlo atidžiai juos apžiūrėti ir įsitikinti, jog šaknys yra nepažeistos. Bene dažniausiai gėlių svogūnėlius pažeidžia pelėsis, o šaknyse įsiveisia erkutės.
„Pažeistus gėlių svogūnėlius reikėtų pamirkyti karštame, 50° C, vandenyje arba kambario temperatūros kalio permanganato tirpale. Jam paruošti pakaks 100 ml vandens bei 3 g kalio permanganato granulių. Kalio permanganatas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir nuo seno naudojamas kovojant su grybelinėmis augalų ligomis: miltlige, verticilioze bei fuzarioze, tad puikiai tinka tiek daugiamečių gėlių svogūnėliams rudenį, tiek daržovių sėkloms pavasarį dezinfekuoti,“ – ką daryti susidūrus su augalų ligomis dalijasi V. Rylienė.
Kaip paruošti dirvožemį
Atėjus rudeniui, svarbu pasirūpinti dirvožemio paruošimu kitiems metams. Dirvožemio perkasimas – bene daugiausiai jėgų pareikalaujantis darbas. Tačiau V. Rylienė siūlo neskubėti ir atskleidžia, kad ne visų rūšių dirvožemį rudenį būtina perkasti.
„Rudenį perkasti būtina sunkų, molingą dirvožemį (https://www.delfi.lt/temos/molingas-dirvozemis) . Perkasimas gerina jo struktūrą – suformuoja oro ertmes ir dirvą prisotina deguonimi. Trūkstant deguonies, augalai nesugeba pasisavinti maistingų medžiagų – jos įgauna neprieinamą formą – daržovės pradeda „skursti“. Rekomenduojama nešvaistyti jėgų ir nejudinti ir taip smėlingos, birios dirvos. Kasant tokio tipo dirvožemį ir smėliui užpildžius oro ertmes, deguonies dirva vis tiek neįsisavins. Tad smėlingą dirvožemį patariama perkasti prieš pat sėją, pavasarį“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Žemę ėmus merkti lietui, geriau nejudinti ir labai drėgnos dirvos. Kasant iki 10 cm permirkusią žemę, ji sutrypiama, pažeidžiama jos struktūra. O tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl, jei oro sąlygos nepalankios, patariama palaukti pavasario.
Sėkmingam gėlynų vešėjimui užtikrinti reikalinga maistinga dirva. Augalai per vasarą iš dirvos „išsiurbia“ naudingas medžiagas, tad pavasarį prieš sodinant gėlių svogūnėlius ar dalinant daugiamečių gėlių kerus, tinkamas sprendimas ją patręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis. „Trąšas rekomenduojama pasirinkti atsižvelgiant ne tik į tai, kaip stipriai per vasarą dirva nualinta, bet ir į sodinamų augalų rūšį – skirtingiems augalams gali prireikti skirtingų trąšų. Ieškantys paprasto sprendimo gali rinktis universalias trąšas, tinkančias tiek sodo, tiek daržo augalams“, – pataria „Senukų“ specialistė.