Šių metų meteorologinės sąlygos, kaip niekad anksti leido pradėti mineralinio azoto tyrimus, todėl jau kovo mėnesio pradžioje Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai šalies žemės ūkio naudmenose iš daugiau kaip 200 aikštelių surinko dirvožemio ėminius ir juose ištyrė mineralinio azoto kiekį. Dirvožemio ėminiai buvo imti iš 0–30, 30–60 cm ir 60–90 cm sluoksnių, rašoma pranešime.
Šiemet nustatyti dideli mineralinio azoto kiekių skirtumai tiek atskiruose šalies regionuose, tiek ir po augančių bei augintų augalų. Mineralinis azotas dirvožemio 0–60 cm profilyje šį pavasarį šalyje buvo pasiskirstęs: labai mažai (≤35 kg/ha) ir mažai (35,1–70 kg/ha) – 76,7 proc., o vidutiniškai (70,1–105 kg/ha) ir daug (>105 kg/ha) azoto – 23,3 proc. nuo visų tirtų dirvožemio ėminių. Vidutiniškai šalies dirvožemiuose mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje yra sukaupta 49 kg/ha, o tai net 14 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dažniausiai azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje svyravo 30–50 kg/ha ribose, o Pietryčių Lietuvoje, kai kur nesiekė ir 30 kg/ha. Kiek daugiau mineralinio azoto (50–60 kg/ha) rasta Šakių, dalyje Vilkaviškio, Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų savivaldybių dirvožemiuose. Didžiausi mineralinio azoto kiekiai (60–70 kg/ha) nustatyti didesnėje Vidurio Lietuvos dirvožemių dalyje.
Šalies mastu vertinant mineralinio azoto kiekį pagal auginamus augalus, jo daugiamečių žolių plotuose 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai buvo 30,3 kg/ha, po prieš tai auginto vasarojaus – 40,0, po buvusių kaupiamųjų augalų – 55,8, esamuose žiemkenčių ir rapsų plotuose – 62,4, po buvusių žiemkenčių – 63,0 kg/ha.
Šių metų pavasario mineralinio azoto kiekiai yra labai panašūs į 2018 m. rudenį. Nedidelių mineralinio azoto kiekių dirvožemyje pokyčių priežastis – šiltas ir ilgas ruduo, kurio metu vyko intensyvesnė nei įprastai organinių medžiagų mineralizacija, iškrito nedidelis kritulių kiekis lapkričio mėnesį. Pasipildžiusias mineralinio azoto atsargas 0–90 cm dirvožemyje sulaikė gruodžio ir sausio mėnesį vyravusios neigiamos temperatūros, todėl dirvožemyje susiformavo įšalas, o iškritęs kritulių kiekis neturėjo įtakos jo plovimuisi į gilesnius sluoksnius ir gruntinius vandenis.
Didžiausius mineralinio azoto pokyčius lėmė vasario mėnesio meteorologinės sąlygos, kai įšalo praktiškai jau antrąją mėnesio dekadą dirvožemyje daugelyje šalies rajonų nebuvo. Dėl šios priežasties didesnė dalis nitratų galėjo išsiplauti giliau nei 90 cm ir daugeliui žolinių augalų buvo nepasiekiami. Vertinant visas tirtas aikšteles pagal gylius, 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo 28,0, 30–60 cm – 20,8 ir 60–90 cm – 16,9 kg/ha.
Kaip šiemet tręšime augalus prasidėjus augalų vegetacijai? Plotuose, kur mineralinio azoto 0–60 cm gylyje nustatyta 50–60 kg/ha, žemės ūkio augalus rekomenduojama tręšti pagal planuojamam derliui išauginti apskaičiuotą azoto kiekį ir trąšų normos koreguoti nereikėtų. Ten, kur mineralinio azoto nustatyta mažiau nei 50 kg/ha, augalams azoto trąšų normą reikėtų didinti 10–15 kg/ha. Čia peržiemojusius žiemkenčių pasėlius pavasarį pirmuoju tręšimu siūloma tręšti iki 60 kg/ha azoto, o po geresnių priešsėlių – 45 kg/ha. Tuose plotuose, kur mineralinio azoto rasta mažiau kaip 40 kg/ha, reikėtų atsižvelgti ir į dirvožemio našumą. Esant žemės našumo balui mažiau kaip 40, labiau didinti azoto trąšų normų nereikėtų, o ten kur jis didesnis – azoto trąšų normas sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose reikėtų didinti 15–20, o lengvesnės – 10–15 kg/ha.
Šių metų ankstyvas pavasaris turės įtakos ankstesnei organinių medžiagų mineralizacijai dirvožemyje, todėl tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje padidės antroje pavasario pusėje. Šiuo atveju augalų lapų cheminės analizės padėtų nustatyti augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje. Tai pastaraisiais metais tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos dalimi, užtikrinančios didelį bei kokybišką derlių ir racionalų trąšų panaudojimą.
Šiemet nebuvo numatyti mineralinės sieros dirvožemyje tyrimai, tačiau, įvertinant šio elemento svarbą augalams įsavinant azotą, rekomenduojama rapsus siera patręšti 20–40 kg/ha, o javus 10–20 kg/ha normomis. Dirvožemyje augalų įsavinami sulfatai taip pat lengvai išplaunami, kaip ir nitratai, todėl jų dirvožemyje turėtų būti nedaug.