Tiesa, kurie vandens telkiniai jau yra įžuvinti, neatskleidžiama, mat baiminasi, kad atsiras piktavalių, kurie mėgins žuvis išgaudyti, nes tokios liūdnos patirties jau yra.
Amūrai – švarintojai
„Siekiame, kad mūsų vandens telkiniai būtų švaresni, todėl įžuviname juos amūrais, kurie mažina įvairią vandens augmeniją, padeda išvalyti vandens telkinius. Į vieną mūsų miesto vandens telkinį praėjusių metų pabaigoje buvo suleista pusantros tonos šių žuvų, anksčiau buvo įžuvintas ir kitas vandens telkinys rajone. Planuojame amūrais įžuvinti ir kitus vandens telkinius“, – „Rinkos aikštei“ sakė rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.
Norinčių netrūksta
„Įžuvinimas vyko pagal visas taisykles su Agentūros priežiūra. Nenorime labai reklamuoti šio proceso, mat gali atsirasti piktavalių, kurie šias žuvis ims gaudyti. O karčios patirties turime. Ne paslaptis, kad yra seniūnijų, kurios taip pat prašo, kad būtų įžuvinti jų teritorijoje esantys vandens telkiniai. Šiais metais dar turėtų būti įžuvinti keli tvenkinukai, esantys Dotnuvos bei Pelėdnagių seniūnijos kaimuose, mat žmonės tikrai prašo, pasiryžę saugoti tuos tvenkinukus nuo piktavalių, todėl mes linkę bendradarbiauti“, – pabrėžė A. Žvikas.
Tikri valytojai
Enciklopedijose ir kituose rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad amūrai paplitę Azijos upėse ir ežeruose nuo Amūro iki pietų Kinijos. Tikriausiai nuo upės kilęs ir žuvų pavadinimas. Amūrai priklauso karpinių žuvų šeimai. Skiriamos dvi jų gentys – baltieji ir juodieji amūrai. Baltojo amūro kakta plati, nugara gelsvai pilka, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Šios žuvys minta vandens makrofitais (dideliais augalais), neleidžia užželti tvenkiniams.
Pasakojama, kad pritrūkus jiems įprastos žolės amūrai ėda net vandens lelijas, kartais pašokdami iš vandens skabo pakrančių nendres. Amūrai auga greitai. Jų ilgis gali siekti iki 1,2 metro, o svoris – iki 30 kilogramų, tačiau įprastai sugaunami 60–80 centimetrų ilgio ir 4–8 kilogramų svorio.