Viena iš paslapčių – augmenijos gyvybės galia, gydomosios ir galinčios pražudyti augalų savybės. Seniau Joninių išvakarėse moterys rinkdavo žolynus, nes tikėta, kad šią naktį surinktos žolelės turi ypatingų gydomųjų galių. Šia tema kalbamės su Ukmergės krašto žoliautoja vepriške Rasa Šimoniene.
Žoliauja Rasa nuo vaikystės. Gerai prisimena, kaip Lyduokiuose gyvenusi močiutė, pas kurią vasarodavo, vedėsi ją ieškoti „raschodniko“ nuo gerklės skausmo. „Paskui ilgai dar iš galvos neišėjo tas liaudiškas pavadinimas, vis galvojau, kas tai per žolė“, – sako žolininkė. Vėliau ji išsiaiškino, kad tai – šliaužiančioji tramažolė. Šis ryškus prisiminimas iš dalies paskatino ir pačią domėtis augalais bei juos rinkti.
Rasos močiutė buvo žoliautoja, o tėtis – agronomas, tad tarp augalų – nuo mažumės.
Žolynų įvairovė
Per gyvenimą renkamų žolynų įvairovė gausėja. Daugiausia Rasa renka tradicinius žolynus – čiobrelius, raudonėlius, dilgėles, liepžiedžius – ką, pasak jos, žmonės žino ir mėgsta. Tačiau kartkartėmis išauga susidomėjimas ir kitais augalais. Pastaruosius keletą metų žmonės vis teiraujasi gauromečių, kanapių. „Renkamų augalų yra be galo daug, visų neišvardysi“, – sako Rasa.
Gamta keičiasi
Skirtinguose šaltiniuose nurodomas tinkamiausias žoliavimo metas nesutampa. Vienur rašoma, kad žolynus surinkti reikia iki Joninių, kitur – nuo Joninių iki Žolinės. Tačiau, pasak žolininkės, geriausia augalus rinkti pagal sezonus, stebint, kada kuris žolynas sužydi. Šiuo metu žydi raskilos. Tačiau daug augalų dar tik ruošiasi ir nepraskleidė savo žiedų.
Moters manymu, rekomendacijos padeda orientuotis, kada ir kurie augalai turėtų žydėti, tačiau gamta bei augalų žydėjimo metas keičiasi, ir nebūtinai tas pats augalas, kuris sužydėdavo birželio 24-ąją prieš kelis dešimtmečius ir šiemet prasiskleis tokiu pat metu. Galbūt 22, o gal 29 dieną. Štai jonažolės dar nežydi. Todėl geriausia yra stebėti gamtą.
Žolynus, pasak Rasos, galima rinkti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kai kurie augalai sužydi tik po Žolinių – pavyzdžiui, viržiai prasiskleidžia tik rugsėjo pradžioje.
Žolininkė sako, kad žolynus galima rinkti ir po šienavimo, kai jie atželia: notreles, vingiorykštes ir kitus. Kartais ataugę augalai būna dar gražesni, be vabaliukų.
Svarbu, žolynus surinkti žydėjimo pradžioje, nes tada augalai turi daugiausiai veikliųjų medžiagų.
Džiovina su meile
Surinkti augalai dažniausiai džiovinami. Rasa juos džiovina vėdinamoje patalpoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Saulėje sudžiūvusios žolės praranda vertingas medžiagas, tampa šienu. Daug kas augalus riša į šluoteles ir kabina. Rasa naudoja kitą būdą – smulkina juos, beria į dėžes, perkloja popieriumi. Smulkindama augalus Rasa stengiasi, kad jie liktų atpažįstami, todėl lapelius palieka.
Žoleles kartais tenka pamaišyti, apatinę dėžę perkelti į viršų. Pasak moters, svarbu viską daryti su meile ir noru, tada augalai išliks kvapnūs.
Naudoja ne vien tradiciškai
Žolelės gali būti naudojamos ne vien tradiciniu būdu – arbatų virimui. Pasak Rasos, sudžiovintos žolelės yra puikūs prieskoniai maistui pagardinti. Ji pati gamina prieskoninius aliejus bei actą, verda sirupus. Ypatingai skanūs – šeivamedžių bei mėtų sirupai. Augalai tinka ir audiniams marginti, natūraliems muilams aromatizuoti, įpinti į vantas. Pasak Rasos, svarbu išmonė ir noras. O ją pačią dažnai galima pamatyti mugėse, kur moteris, suruošusi žoleles, laukia pirkėjų.
Slypi pavojai
Augalų rinkimas – ne vien malonumas. Yra ir tam tikrų pavojų. Vabalai, uodai, muselės ir mašalai ne tik įkyriai dūzgia, zvimbia, bet gali ir sukandžioti. Labiausiai moteris bijo erkių. Efektyviausiai saugo įvairūs preparatai, purškalai.
Tiek nuo gyvių, tiek nuo augalų galima saugotis rankas bei kojas dengiant drabužiais. Kitaip galima susibadyti ar susidraskyti. Tačiau dilgėlės plonesnį audinį „prakanda“, o karštomis dienomis kyla pavojus perkaisti.
Kai drėgna ir šilta, augalai gerai veši, būna tankūs, neperžvelgiami, tenka per juos bristi nemačiomis, nežinant, kur statai koją ir ant ko užminsi. Gali pasitaikyti stiklas ar gyvatė.
O kartais gali tiesiog išsigąsti. Ima kas nors treškėti, braškėti, nematai kas – ir nejauku.
Pažinti savybes
Dar vienas pavojus – jeigu nepažįsti augalų, gali prisirinkti nuodingų. Pavyzdžiui, žalčialunkiai yra mirtinai nuodingi.
Svarbu žinoti augalų savybes, nes žolelės ne tik gydo, bet ir gali pakenkti. Pavojingos yra ugniažolės, vėdrynai, rūtos. Kai kurie augalai gali sukelti alergijas, nudeginti, ypač skinami netinkamu laiku.
Rasą domina ne tik gydomosios augalų savybės, bet ir magiškos. Senovėje netekėjusios merginos pindavo vainikus, iš jų spėdavo ateitį. Pasak Rasos, burtų galia priklauso nuo tikėjimo. „Jeigu tiki, jie veikia, o jeigu žiūri skeptiškai, atsainiai, – ne“, – sako žolininkė. Vieni magiškiausių augalų Lietuvoje – šalavijai. Jų senovėje dėdavo mirusiesiems po galvomis.
Žoliavimas nėra pamiršta tradicija. Pasak Rasos, kaime kiekviena šeimininkė augina ir renka augalus.