Iš tikrųjų viskas labai paprasta. Kai gegužės mėnesį sodinote gėlių daigus į vazonus, jūs jais deramai pasirūpinote: įbėrėte geros, derlingos žemės, pridėjote trąšų ir, galbūt, šiek tiek perlito, vermikulito ar hidrogelio. Standartinė vazonuose auginamų gėlių priežiūra paprastai apsiriboja laistymu ir retkarčiais nužydėjusių žiedų skabymu. Labiau patyrę sodininkai dar patręšia gėles ne rečiau kaip kartą per dvi savaites arba naudoja lėto veikimo trąšų lazdeles. O kurį iš šių veiksmų atliekate jūs? Jei viską, praleiskime pirmąjį punktą ir pereikime iš karto prie antrojo. Jei ne, eikime žingsnis po žingsnio.
Penki žingsniai maksimaliam rezultatui pasiekti
1. Vazonuose augančių gėlių tręšimas
Kaip jau ne kartą minėjome, vazonuose dirvožemio būna mažai, todėl jis greitai išsieikvoja. Dėl šios priežasties gėlių kompozicijas vazonuose reikia tręšti dvigubai dažniau nei, tarkim, lysvėse augančius augalus. Jeigu vazonų dugnai su skylutėmis, tvyrant karščiams, kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, gėles galima laistyti kasdien. Jei vazonai be skylučių, taip pat laistykite kasdien, tik po mažiau. Tokiu metu visi augalai aktyviai auga, todėl vanduo, šiluma ir saulė jiems būtini. Ko gi jiems reikia dar? Jiems reikia maistinių medžiagų. Todėl trąšų negailėkite ir vazonines gėles tręškite bent kartą per 2 savaites. Bijoti nitratų juk nereikia – šių gėlių mes nevalgysime.
Vazonuose auginamus augalus galima tręšti bet kokiomis azotinėmis, universaliomis ar vadinamomis pavasarinėmis trąšomis. Šioms gėlėms nereikia užmegzti vaisių ar ruoštis žiemai – tik intensyviai augti ir žydėti.
Gėles galite tręšti skystomis trąšomis, tada, kai laistote. Trąšos taip pat gali būti granulių pavidalo arba lėtai veikiančios. Pastarąsias naudoti lengviausia – tiesiog įsmeigiate į žemę trąšų lazdelę ir pamirštate visam mėnesiui.
2. Vazonų papildymas įberiant žemės arba komposto
Jei laistydami dirstelėtumėte į vazonų vidų, veikiausiai jau birželį pastebėtumėte, kad žemė juose ganėtinai nusėdo, susiplojo. Galbūt net matosi augalų šaknys? Tai negerai. Vazoniniai augalai sparčiai auga ir sparčiai išeikvoja tiek vandenį, tiek maisto medžiagas, o laistoma žemė nuslūgsta, susiploja – vanduo ją iš dalies išplauna. Štai kodėl ne rečiau kaip kartą per mėnesį (bent kartą per vasarą tai tikrai!) jos reikia įberti papildomai.
Šiam darbui geriausia naudoti gerai perpuvusį kompostą. Jo įbėrus augalai kaipmat atsigaus. Jei tokio neturite, galite naudoti ir įprastą derlingą daržo žemę. Beje, pildant vazonus žemių labai patogu patręšti augalus – tereikia įberti į žemę trąšų, jas išmaišyti ir suberti į vazonus.
Visa atlikę nepamirškite augalų palieti, kad nauja žemė tolygiai pasiskirstytų vazonuose.
3. Augalų ir ūglių karpymas
Jei berdami į vazonus žemės nulaužėte vieną kitą augalo šakelę, nepergyvenkite – manykite, kad taip pajauninote augalą. Kai kupstai suveši tiek, kad toliau augti tiesiog nebėra kur, augimas ima ir sustoja. Šiek tiek atjauninti ir atgaivinti augalus padės minimalus apkarpymas.
Aišku, žinokite, kad kai kuriuos augalus netgi labai patartina apkarpyti. Pavyzdžiui, jei nenukarpysite nužydėjusių darželinės verbenos žiedynų, rugpjūti ji, tikėtina, nustos žydėti ir pradės brandinti sėklas.
Apkarpymas į naudą ir pelargonijoms.
Daugelio rūšių petunijų nereikia nei karpyti, nei skabyti (pašalinti žiedus – jie patys nemačia nunyksta), vis dėlto net ir jas galima kiek paformuoti ir atšviežinti.
4. Vazonų ravėjimas
Ravėti vazonines gėles, tiesą sakant, prireikia retai – sunku įsivaizduoti, kad koks nors augalas sugebėtų prasikalti, tarkim, petunijomis užsodintuose vazonuose. Tačiau jei kokia piktžolė visgi išauga, ją būtina pašalinti. Jei bijote, kad raudami pažeisite gėlės šaknis, nukirpkite piktžolę sekatoriumi visiškai prie pat žemės.
5. Augalų persodinimas į kitus vazonus
Tai dar vienas itin retai atliekamas darbas. Kai kurie sodininkai norėdami kuo greičiau sulaukti „efekto“, į vieną vazoną susodina daug augalų, bet tokiu atveju tvirtesni egzemplioriai jau birželį okupuoja visą vazoną nepalikdami vietos šalia augantiems kaimynams. Kai taip nutinka, pastarieji nustoja augti – lieka tiktai šiek tiek aukštesni negu daigai. Ką gi tada daryti? Arba palikti viską kaip yra, arba persodinti „nelaimėlius“ į atskirus vazonus, tačiau pirmiausia būtina įvertinti, ar ne ypač persipynusios augalų šaknys. Jei tarpai tarp augalų pakankami, persodinti galima, bet tai atlikus būtina palieti ir vazone likusius, ir persodintus augalus.