Jau liepos pabaigoje česnakas yra visiškai subrendęs. Apatinių augalo lapų pageltimas byloja, kad atėjo metas jį iškasti. Dauguma sodininkų laikosi nuomonės, kad geriau česnaką iškasti penkiomis dienomis per anksti, nei penkiomis dienomis per vėlai. Jeigu augalas nuimamas anksti, iš lapų į galvutes teka maistinės medžiagos. Tokiu būdu česnakai pavėsyje pilnai subręsta. Tik tokiu atveju jie bus sultingi ir tvirti, tinkami laikyti iki pat pavasario.
Jeigu nusprendėte česnakus iškasti trimis dienomis vėliau reikiamo laiko, jų skiltelės pradės byrėti, dėl ko galvos praras sandarumą ir ilgai saugoti jų nepavyks. Todėl labai svarbu stebėti česnako brendimą ir nepražiopsoti to laiko, kai būtina jį iškasti.
Patyrę sodininkai gali dažnai intuityviai nustatyti česnako subrendimo ir jo iškasimo laiką. Tiems, kurie česnakus augina pirmą kartą, rekomenduojama periodiškai (kartą per savaitę, pradedant liepos pirmosiomis dienomis) iškasti po galvelę iš skirtingų lysvių vietų ir kruopščiai jas apžiūrėti. Jeigu česnakas subrendęs, išorinė galvos dalis yra sultinga (ne sausa) ir tvirtai laikanti skilteles, aukštai kylančias stiebo link.
Reikia pažymėti, kad česnako jokiu atveju negalima rauti – jį reikia iškasti kastuvu ar šakėmis. Specialistai pataria nuimti česnakų derlių tik esant šiltam orui, tačiau jeigu įsiviešpatavusi sausra, likus kelioms valandoms iki jų kasimo lysves reikėtų palaistyti. Česnakas iš kiek drėgnesnio grunto išsikas gerokai lengviau. Jeigu jis išsikasa kartu su dirvožemiu, atsiras laisva prieiga infekcijai.
Nuimtą derlių sudėkite pašiūrėje, tuo pačiu apsaugodami jį nuo tiesioginių saulės spindulių. Neleiskite, kad jie sušlaptų. Po savaitės džiuvimo galima pradėti nuiminėti stiebus, paliekant jo maždaug šešis centimetrus. Pažeistas česnako galvas išrinkite ir žiemai palikite tik pačias tvirčiausias.