Kardeliams nužydėjus, gumbasvogūnius reikia iškasti. Šiam darbui geriausia pasirinkti saulėtą ir nelietingą dieną, kitaip gumbasvogūnius teks labai ilgai džiovinti.
Ką dar svarbu žinoti, norint sėkmingai išlaikyti juos per žiemą, ir ar įmanoma pasiekti, kad kardeliai, lygiai kaip tulpės ar narcizai, imtų žydėti anksti pavasarį? Netrukus – apie viską išsamiau.
Kuo ypatingi kardelių gumbasvogūniai
Kaip jau, matyt, supratote, per žiemą saugoma kardelio dalis yra gumbasvogūnis. Kas tai per daiktas? Taip botanikai vadina požeminį pakitusios išvaizdos augalo stiebą, susidariusį iš vieno arba kelių labai sutrumpėjusių ir tarpusavyje suaugusių tarpubamblių bei išvešėjusiuose audiniuose kaupiantį atsargines maisto medžiagas. Tuo gumbasvogūniai skiriasi nuo svogūnų, mat pastarieji maisto medžiagas kaupia pakitusių lapų audiniuose. Aišku, jie skiriasi ir savo sandara.
Ankstesnių metų gumbasvogūnių saugoti nereikia. Prieš nugabenant į patalpą, kurioje bus laikomi per žiemą, kardelių gumbasvogūniai turi būti apipjaustyti pašalinant dalį stiebų.
Kada iškasti
Spalio pradžioje (jei ruduo lietingas, galima ir anksčiau, tarkim, rugsėjo pabaigoje) reikia nupjaustyti kardelių stiebus paliekant 15–20 centimetrų, o spaliui artėjant prie vidurio ateina metas kasti gumbasvogūnius.
Tikėtina, kad teko girdėti patarimą gumbasvogūnius kasti tik tada, kai nušals lapai, bet aršios oro permainos ir šalčiai sukelia tam tikrų pavojų: dėl jų gumbasvogūniai gali žūti.
Ką daryti iškasus
Iškastus kardelių gumbasvogūnius reikia sunešti į patalpą, kurioje laikosi 20–25 laipsnių temperatūra, kad pradžiūtų. Tam prireiks poros–trejeto savaičių.
Džiovinkite tik atrinktus gumbasvogūnius: visus ligų pažeistus arba įtarimų keliančius egzempliorius išmeskite, o nuo iš pažiūros sveikų nuvalykite žemes. Gumbasvogūnius patogu džiovinti subėrus ant patiesto laikraščio, į daržovėms skirtas dėžes, kartonines dėžutes neaukštais kraštais ar pan.
Praėjus keletui dienų jau bus įmanoma atsargiai atskirti nuo apačios senus gumbasvogūnius. Tiktai atminkite, kad plėšti jų per jėgą jokiu būdu negalima – geriau palaukite dar dieną arba dvi.
Dar po kiek laiko nuo gumbasvogūnių reikia nulupti senus plėviškus lapus, nupjauti sausas šaknis ir pašalinti smulkius gumbasvogūnius. Juos galima išmesti, kadangi iki pavasario jie paprastai neišsilaiko ir tėra reikalingi tik pirmais metais formuojantis gumbasvogūniui. Visgi jei knieti paeksperimentuoti, palikite saugoti ir juos, o pavasarį pabandykite pasodinti.
Likusį stiebą reikia nulaužti, tačiau jei jis lengvai nepasiduoda, tiesiog nupjauti paliekant 2,5–3 centimetrus.
Šitai atlikus gumbasvogūnius reikia nuplauti „Intavir“ arba „Iskra“ tirpalu, nuskalauti vandeniu ir įmerkti į kalio permanganato tirpalą. Dezinfekcijos tikslais galima naudoti preparatą „Maxim“. Visa tai atliekama kaip profilaktika nuo tripsų, puvimo ir pelėsio.
Kur palikti per žiemą
Išdžiovintus ir kruopščiai atrinktus kardelių gumbasvogūnius reikia perkelti į sausą ir vėsią (4–8 laipsnių temperatūrą išlaikančią) vietą, kurioje tvyro minimali drėgmė. Jei temperatūra bus per aukšta, gumbasvogūniai gali perdžiūti, o jeigu per žema (žemiau nulio) – tiesiog neišsilaikyti, žūti. Perdžiūti gumbasvogūniai gali ir pernelyg sausame ore, o jei oro drėgnis bus per didelis, į juos gali įsimesti pelėsis.
Sudėti gumbasvogūnius galima sluoksniuojant dėžėse (tarp sluoksnių įterpiant laikraštį). Tiks ir popieriniai maišeliai arba tinkleliai (tokie, į kuriuos pakuojami svogūnai) – bet kokia orui pralaidi tara iš popieriaus arba medžiagos – net nailoninės kojinės. Svarbiausia, kad tarp per žiemą saugomų gumbasvogūnių cirkuliuotų oras.
Kardelių gumbasvogūnius daug kas saugo šaldytuvo daržovių skyriuje, garaže, rūsyje, įstiklintame balkone arba kitoje būtinąsias sąlygas atitinkančioje vietoje. Nors kai kas mano, kad gumbasvogūnius galima laikyti ir kambaryje, pavyzdžiui, prie balkono, vis dėlto toks žiemojimas pablogina žydėjimo kokybę – lemia smulkesnius žiedus ir trumpesnį žydėjimo laikotarpį.
Saugomus kardelių gumbasvogūnius būtina reguliariai apžiūrėti, kad pavyktų laiku pastebėti puvimo arba pelijimo požymius.
Ar įmanoma kardelius sudaiginti, kad pavasarį jie jau žydėtų?
Pagreitinti kardelių sudygimą galima, bet tam prireikia daug pastangų ir kantrybės. Kad gumbasvogūniai visiškai išsivystytų per žiemos mėnesius, būtina suintensyvinti augalų apšvietimą – papildomai įrengti liuminescencines lempas, šviečiančias ne trumpiau kaip 6–8 valandas per dieną, – užtikrinti tinkamą oro drėgnio lygį ir pasirūpinti vėdinimu. Jei stigs šviesos kardeliai nesužydės. Neigiamą poveikį žydėjimo kokybei daro ir sausas, užsistovėjęs oras, koks paprastai ir tvyro patalpose, kada įjungimas šildymas. Dėl žiemai būdingų aplinkybių augalas išauga gležnas ir (arba) kreivas.
Jei šitai nebaugina ir kyla noras pamėginti, turėtumėte atrinkti stambius gumbasvogūnius, ne mažesnius kaip 4–6 centimetrų skersmens. Nuo lapkričio pradžios 45 dienas palaikykite juos 16–18 laipsnių temperatūroje. Paskesniu pusantro mėnesio laikotarpiu temperatūrą didinkite iki 20 laipsnių ir pasistenkite sukurti gumbasvogūniams padidintos drėgmės ir suintensyvinto apšvietimo sąlygas. Tada gumbasvogūnius reikia pasodinti į dėžes su paruošta dirva: jie turi atsidurti ne mažesniame kaip 30–40 centimetrų gylyje. 45 dienas po pasodinimo būtina palaikyti 12 laipsnių dirvos ir 12–14 laipsnių oro temperatūrą. Praėjus šiam etapui temperatūrą reikia padidinti: dirvos – iki 15, o oro – iki 20 laipsnių.
Kardelių auginimo specialistai mano, kad sudaiginti dažniausiai pavyksta tokias kardelių rūšis kaip „Plum Tart“, „Wine and Rose“, „Oscar“ ir kt.
Ką daryti, jei iki sodinimo dar toli, o kardeliai jau ima dygti?
Pirma laiko gali pradėti dygti ankstyvųjų ir vidutinio ankstumo kardelių gumbasvogūniai, nes jų ramybės periodas – trumpesnis nei vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų. Ankstyvas sudygimas nieko itin baisaus nereiškia. Sveiki, jokių ligų požymių neturintys gumbasvogūniai turėtų išsilaikyti iki sodinimo.
Priešlaikinį gumbasvogūnių dygimą gali paskatinti ganėtinai aukštas oro drėgnio lygis ir pernelyg užkelta temperatūra, todėl derėtų pasirūpinti, kad patalpoje, kurioje laikomi kardelių gumbasvogūniai, tvyrotų ne aukštesnė kaip 5–7 laipsnių temperatūra. Pastebėjus, kad gumbasvogūniai įdrėksta, juos reikia padžiovinti – įsukti į sausą laikraštį arba įdėti į popierinį maišelį ir padėti į apatinę lentyną šaldytuve. Taip laikomi sveiki gumbasvogūniai (net ir sudygę) turėtų išsilaikyti iki sodinimo.