Juodųjų pipirų šaknys – Indijoje
Pirmiausia reikia paaiškinti, iš kur kilo juodieji pipirai. Pasirodo, šie prieskoniai išplito po pasaulį iš Indijos Malabaro pakrantės, jie net buvo vadinami Malabaro uogomis.
Ši kultūra neturi nieko bendro su aitriosiomis paprikomis (kurie šnekamojoje kalboje vadinami „čili pipirais“). Pastarosios priklauso bulvinių šeimai, o juodieji pipirai – pipirinių šeimai. Tai sumedėjusi liana, kurios ilgis gali siekti 15 metrų. Šio augalo lapai tarsi odiniai, ovalūs, užaštrintais galais, iki 10 centimetrų ilgio. Apatinėje lapų pusėje atsiranda išskyrų, primenančių baltas kruopeles, kurios patamsėja.
Žiedai smulkūs, balkšvi, susitelkę į kabančius žiedynus iki 10 centimetrų. Vaisiai – pusės centimetro skersmens pipirų grūdeliai. Iš pradžių jie būna žali, po to paraudonuoja. Liana vaisius veda 20–30 metų, du kartus per metus.
Žalieji, raudonieji, baltieji pipirai
Žalios ir raudonos uogos džiovinamos lauke po stogu, ir gaunami žali ir raudoni pipirų grūdeliai.
Tam, kad grūdeliai taptų juodi, jie yra skinami pusiau paraudonavę, tada nuplikomi verdančiu vandeniu ir džiovinami saulėje. O savaitę išmirkius juoduosius pipirus vandenyje ir nulukštenus viršutinį jų sluoksnį gaunami baltieji pipirai.
Šie prieskoniai į maistą dedami nesmulkinti arba malti, patiekalams jie suteikia pikantišką aštroką skonį. Be to, pipirus rekomenduojama vartoti siekiant sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerinti virškinimą. Juodaisiais pipirais gydomos kvėpavimo takų ir odos ligos.
Juodųjų pipirų sėklos
Juodųjų pipirų sėklų galima pabandyti ieškoti parduotuvėse, kurios specializuojasi sodo ir daržo produkcijoje, bet net jei nerasite – nenusiminkite. Tiks ir pipirų grūdeliai iš maisto parduotuvės prieskonių skyriaus. Namie išrinkite stambesnius grūdelius, užpilkite stikline šilto virinto vandens, įpilkite 1 valgomąjį šaukštą alijošiaus sulčių ir palikite mirkti parai. Tada pasėkite grūdelius į vazonėlius su maitinamuoju substratu 1 cm gylyje ir uždenkite plastikiniais maišeliais.
Pirmieji daigai pasirodys maždaug po mėnesio, gal kiek anksčiau. Tačiau turėkite omenyje, kad sudygs toli gražu ne visi pasėti grūdeliai. Juoduosius pipirus patartina sėti pavasarį, bet jei per daug nekantraujate, galite sėti ir lapkritį–gruodį, tačiau teks prie vazonėlių pastatyti šildančią lempą. Geriausiai šie augalai auga, jei temperatūra siekia 25-28° C. Šalčio ir skersvėjų ši kultūra netoleruoja. Žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje gali žūti.
Žiemą – poilsis
Pipirus reikia gausiai laistyti šiltu vandeniu, purkšti lapus, o kas dvi savaites tręšti mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis. Po lanksčiais augalų ūgliais galima įrengti vielinius karkasus. Tobula vieta šiems augalams – palangė vakarinėje ir rytinėje pusėje. Ant pietinės palangės stovinčius augalus vidurdienį reikėtų pridengti nuo kepinančių saulės spindulių. Ant šiaurinės palangės – papildomai apšviesti.
Vasarą reikėtų pipirus išnešti į balkoną, o žiemą sudaryti jiems ramybės laikotarpio sąlygas (temperatūra 18-20° C) – rečiau laistyti ir netręšti.
Persodinti krūmelius į erdvesnius vazonus reikia kartą per dvejus metus. Substratą augalams pagaminkite iš velėninės ir lapų žemės, humuso, smėlio, durpių (2:2:2:1:1). Pipirai žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Vaisius pradeda vesti trečiais metais.
Pipiro dauginimas
Užauginus bent vieną pipiro krūmelį toliau juos galima dauginti auginiais. Reikia paruošti substratą iš lapų žemės ir smėlio (2:1). Nupjaukite nuo krūmo kelias stiprias ir sveikas šakeles. Kiekviena turėtų turėti 2 pumpurus.
Įberkite į vazonus maitinamojo substrato ir sudrėkinkite. Įbeskite į substratą auginius ir uždenkite stiklainiais.
Optimaliausia temperatūra formuotis šaknims – plius 26° C. Kai šakelės išleis ūglius, stiklainius reikia nuimti.
Pipirus galima dauginti persodinimo metu atskiriant krūmelius, taip pat atlankomis. Reikia prilenkti ilgus ūglius žemyn ir pritvirtinti prie žemės metaliniais spaustukais. Reguliariai laistant šakos greit turėtų išleisti šaknis. Po to jas galima aštriu peiliu atskirti nuo motininio augalo.