Panevėžio turgaviečių administracija pastebi, kad antrus metus intensyvėja prekyba raugintomis daržovėmis. Baigiantis rudeniui ant stalų turgavietėse išrikiuoti kibirai su ne tik tradiciškai raugintais agurkais, pomidorais ar kopūstais, bet ir raugintais obuoliais, kriaušėmis, česnakais, net paprikomis bei baklažanais.
„Raugti galima visus vaisius, visas uogas ir daržoves, išskyrus bulves“, – tvirtina Modesta Morkūnienė iš Vaivadų, prekiaujanti Panevėžio ūkininkų turguje.
Raugintų produktų prekyba ji užsiima antrus metus. Tokia idėja M. Morkūnienei kilo, kai tėčio bei brolio ūkyje susikaupusias daržoves tapo sudėtinga sandėliuoti. Per metus, pasak turgaus prekiautojos, jai pavyko sukurti asortimentą, labiausiai atitinkantį panevėžiečių skonį. Taip ant jos prekystalio atsirado raugintų kopūstų, agurkų, pomidorų, česnakų.
Duonos rauge pardavėja paraugia žalių burokėlių, su ruginiais miltais ar tiesiog raugintuose kopūstuose raugina ir obuolius. Netrukus Modesta žada į turgų atvežti ir raugintų kriaušių, slyvų bei šparaginių pupelių.
„Kiekvienos daržovės ar vaisiaus rauginimas turi savo fermentacijos laiką. Obuoliams reikia dviejų mėnesių, o česnakams – net trijų, juos užraugiau dar liepą“, – pasakojo prekybininkė.
Perka emigrantai
Nepaisant M. Morkūnienės pastangų pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą, pirkėjai visgi labiausiai ieško tradicinės produkcijos – daugiausia nuperkama raugintų kopūstų. Jų Panevėžio centriniame turguje administracija vienu metu buvo suskaičiavusi net 17 rūšių: su kmynais, bazilikais, spanguolėmis, morkomis, burokėliais ir t. t.
Kopūstais su spanguolėmis, užraugtais be cukraus, centriniame turguje prekiaujantis panevėžietis Algimantas teigia siūlomą produkciją paruošęs savo rankomis. Tuo jis užsiima jau seniai. Prekiautojas pažymi, kad jo gaminius dažnai perka emigrantai. Raugintas daržoves vis dažniau atranda ir vietos jaunimas, tokią užkandą itin mėgsta medžiotojai.
„Žmonės nori gyventi sveikiau ir ieško sveikesnio maisto“, – vienbalsiai tvirtina visi Panevėžio turgavietėse kalbinti raugintų produktų pardavėjai. Latvių pamėgti česnakai Ir ūkininkų, ir centrinio turgaus vadovai pabrėžia, jog raugintų produktų įvairovė šiose prekyvietėse labai sparčiai plečiasi. Anksčiau retai būdavo galima pamatyti raugintų česnakų, dabar prekybininkai jų siūlo nemažą įvairovę: raugtų obuolių sultyse, burokėlių sunkoje.
Ši mada, pasak prekybininkų, pastaraisiais metais į Lietuvą atėjo iš Latvijos, kur toks gaminys ypač populiarus. Panevėžiečiai nesmerkia ir marinuotų produktų. Nors juose esantis cukrus, actas nėra sveikintinas ingredientas, turguje galima rasti sūriu ar net marinuotais kopūstais įdarytų aitriųjų paprikų. Tokių kilogramo kaina siekia ir 17 eurų.
Kainos augo
Prekybininkai pripažįsta, kad visų rudens ir žiemos sezono gėrybių kaina pastaraisiais metais šoktelėjo. Tai esą lėmė ne išaugęs raugintų bei marinuotų daržovių ar vaisių populiarumas, o bendros kainų Lietuvoje augimo tendencijos.
Pigiausi iš raugintų gardumynų – kopūstai. Artėjant Kalėdoms, jų paklausa auga, o už kilogramą prašoma 1,50 euro. Raugintų žalių burokėlių, morkų, pomidorų, agurkų litras kainuoja apie 2–3 eurus. Brangiau atsieina marinuoti gaminiai. Prekybininkai tvirtina, jog jiems paruošti reikia daugiau sąnaudų ir darbo.
Grybai lapkričio vidury
Šaltuoju sezonu nieko nestebina džiovinti obuoliai, kriaušės ir kiti vaisiai. O Genovaitė Kriščiūnienė iš Dembavos sugalvojo padžiovinti česnakų ir jai puikiai pavyko. Už nedidukę pakuotę natūraliai aštrių lietuviškų traškučių prašoma euro. Tarp visų gėrybių galima rasti ir džiovintų grybų.
Visgi kur kas labiau pirkėjus traukia šviežios voveraitės ir kelmučiai lapkričio viduryje. Jų į centrinį turgų praeitą savaitę atgabenęs Saulius tikino, kad grybai šalčio tikrai nepaliesti ir valgyti tinkami. Ant turgaus prekystalių rikiuojasi ir tikra vitaminų bomba – indai su naminiais krienais. Tradicinis tokio gaminio stiklainiukas kainuoja nuo 90 centų iki 1,50 euro.