Norima pademonstruoti, kad žemės ūkis gali nedaryti žalos klimatui, bet reikia taikyti optimizuotų ekologinio ūkininkavimo metodų derinius, rašo Europos Komisijos portalas EIP-AGRI.
Ekstremalūs orų pokyčiai ir besikeičiančio klimato reiškiniai liudija, kad ūkininkavimas darosi vis sudėtingesnis: apie 10 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra žemės ūkio sektoriaus išmetami teršalai (solmacc.eu http://solmacc.eu/).
Todėl SOLMACC (Strategies for organic and low-input farming to mitigate and adapt to climate change) – ekologinio ir mažų sąnaudų ūkininkavimo strategijos, siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie jos – ieško, kaip būtų galima taikyti įvairius ūkininkavimo metodus, kurie padėtų ūkiams tapti atsparesniems klimato kaitos poveikiui ir kartu apsaugotų aplinką nuo kenksmingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
„SOLMACC projektu siekiama skatinti platesnį novatoriškų metodų, kurie galėtų padėti užtikrinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus ES maisto ir žemės ūkio sektoriuje, panaudojimą“, – sako jo koordinatorė Ana-Katarina Trapenberg (Ann-Kathrin Trappenberg).
Mažiau aplinką teršiančių technologijų ūkiai
Šiuo metu klimatui žalos nedarančio ūkininkavimo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas ir daugiausia neformalizuotas. Projekto metu mokslininkai stebi 12 demonstracinių ūkių: po 4 ekologinius ūkius Švedijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Ūkiuose įgyvendinami 4 novatoriški, klimatui žalos nedarantys metodai, pagal šias kategorijas:
Optimizuotas maistinių medžiagų perdirbimas
Optimizuotos sėjomainos
Optimizuota žemės dirbimo sistema
Agrarinė miškininkystė
Ūkininkai penkerius metus koreguoja savo žemės ūkio veiklą, diegia naujus metodus, taikydami juos prie specifinių kiekvieno regiono klimato ir ūkininkavimo sąlygų. Nuo 2014 m. projekto organizatoriai nuolat bendradarbiauja su ūkininkais, dalinasi informacija su kitais ūkininkais ir konsultantais. „Gerosios žemės ūkio praktikos metodų įgyvendinimo tokiose trijose skirtingose šalyse, kaip Italija, Vokietija ir Švedija, pridėtinę vertę nusako keitimosi žiniomis tarp partnerių iš įvairių valstybių narių stiprinimas. Be to, tai padės padaryti išvadas, nes projektas apima svarbias klimato zonas, o jo rezultatai bus taikomi daugelyje ES šalių“, – įsitikinusi Ana-Katarina.
Švedų ūkininkų patirtis
Optimizuotas maistinių medžiagų perdirbimas ūkyje
Kjell Sjelin iš Hånsta Östergärde sukūrė optimizuoto maistinių medžiagų perdirbimo ūkyje metodą: gyvuliai žiemą laikomi lauke, tačiau laisvai gali prieiti prie atvirų šiaudais pakreiktų pašiūrių. Šiaudais papildomai kreikiama kas dieną, kol kraiko aukštis tampa 40–50 cm – tada pašiūrės perkeliamos, paliekant panaudotus šiaudus lauke. Po to iš naujo kreikiama naujoje pašiūrės vietoje. Kadangi žiemą temperatūra lauke žema, biologinis aktyvumas yra minimalus. Kai ateina pavasaris, kraikas paskleidžiamas ir iškart įterpiamas į dirvožemį, paskui sėjami vasariniai javai. Tikimasi, kad ši mėšlo tvarkymo sistema energetiniu požiūriu bus veiksminga, o emisijos dėl mėšlo laikymo ir paskleidimo – labai mažos.
Optimizuotos sėjomainos su ankštinių augalų žolynais
Hånsta Östergärde ūkyje Ylva ir Kjell Sjelin pasėjo kvietrugių-žieminių žirnių mišinį, kuris pagerina žirnių derliaus stabilumą. Padidėja baltymų derlius iš hektaro, kartu sumažinamos N2O emisijos N fiksuojančių pasėlių ir sumažinto tręšimo N dėka. Didesnė antžeminė biomasė naudojant šį metodą taip pat padeda užtikrinti C sekvestraciją po įterpimo į dirvą, palyginti su monokultūrų naudojimu.
Optimizuota žemės dirbimo sistema
Magnusas Bengtsson Körslätts gård dalį savo ekologinio ūkio žemių įdirba minimaliai. Vidutinio sunkumo molingoje dirvoje jis nustojo arti rudenį, vietoje to kultivuoja žemę kartu naudodamas piktžolių šaknų pjovimo padargą (CMN varpučiui naikinti). Jis sėja ridikus, užtikrindamas laukui dangą žiemos metu, kuri fiksuoja azotą, o šaknys padeda paruošti dirvą vasariniams javams. Pavasarį antrą kartą naudoja kultivatorių, o po to sėja tiesiai į dirvą. „Kol kas, atrodo, kad gaunu maždaug tokį patį derlių, kaip ir tada, kai ardavau“, – sako Magnusas Bengtsson. – Manau, kad neardamas sutaupau maždaug 100 eurų iš hektaro.“
Agrarinė miškininkystė
„Kiaulės mėgsta knisti dirvą. Tokiu būdu apie 95 proc. dirvos būna jau paruošta, o tai padeda naujo miško natūraliam užsisėjimui“, – sako Kjell Sjelin, Hånsta Östergärde. Körslätts gård užsodino gyvatvores ir medžių juostas, kurios didina anglies sankaupų sekvestraciją antžeminėje ir požeminėje biomasėje bei dirvožemyje. Dalis medienos biomasės naudojama šildymui – taip pakeičiamas iškastinis kuras (mažinamas CO2).