Internete galima rasti nemažai straipsnių ir kitos informacijos, trumpiau ar plačiau aptariančių šį klausimą. Pagal lietuviškuose ir užsienio tinklalapiuose pateiktą informaciją bei pasikalbėjęs su šios srities specialistais, pabandysiu apibendrinti „tinkamiausią benzopjūklą“ padedančius pasirinkti kriterijus. Tiesa, šiuolaikiniams grandininiams pjūklams „benzopjūklo“ terminas jau ne visada tinka. Be to, ne vien medį grandininiu pjūklu galima pjauti. Tekstas paskelbtas portale "miskininkas.eu".
Pirmiausia, bet koks grandininis pjūklas yra mechaninis ar elektromechaninis įrankis, turintis keletą svarbių konstrukcinių mazgų: tai – variklis (vidaus degimo arba elektrinis) ir jo sistemos (kuro padavimo, uždegimo, variklio paleidimo), taip pat pjovimo mechanizmas, kurį sudaro sankaba, varančioji žvaigždutė, grandinės juosta (liaudyje dar vadinama „šyna“) bei pjovimo grandinė ir grandinės tepimo mechanizmas. Šių elementų kombinacija ir patikimumas labai svarbūs „tinkamiausio“ įrankio statusui.
Įrankį perkame konkrečiam darbui
Dažniausiai vienokį ar kitokį įrankį perkame, numatę pakankamai konkrečius darbus. Kokius darbus galime dirbti su grandininiu pjūklu? Aišku, supjauti kieme malkas. Galima „versti“ medžius miške, sode, genėti šakas, išpjauti lentas ar tašus, skobti skulptūras. Labai svarbu, ar mediena bus smulki, ar didesnio skersmens, kieta ar minkšta, švari ar žemėta. Gal pjūklas dirbs tik pora valandų kasdien, o gal tai bus pagrindinė priemonė duonai – įrankis „ilsėsis“ tik per pietų pertrauką. Būtent priklausomai nuo darbo pobūdžio, įrankio darbo laiko bei pjaunamos medienos savybių ir pasirenkamas grandininis pjūklas. Reikia žinoti, kad įrankiai yra skirti profesionalams ir kitiems vartotojams.
Profesionalas – tai tas, kuris ilgą laiką dirba su grandininiu pjūklu. Aišku, puikiai jį valdo bei gali pats laiku ir kvalifikuotai atlikti įrankio priežiūrą. Profesionalų įrankių konstrukcija yra daugiau ergonomiška ir technologiška. Ergonomiška konstrukcija – patogi dirbti, mažiau vibruojanti ir pan., technologiška – patogi aptarnauti, patogesnis ardymas, detalių keitimas ir pan. Dėl to profesionalų pjūklai paprastai yra brangesni.
Patikimi grandininių pjūklų gamintojų atstovai šios kategorijos įrankiams atlieka garantinį bei periodinį techninį aptarnavimą. Bet kokiu atveju reikia pasiteirauti apie garantines sąlygas ir serviso galimybę.
Ilgaamžiškumą lemia ir eksploatacijos kultūra
Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis bet kokio įrankio ilgaamžiškumą – eksploatacijos kultūra.
Įsigydami sudėtingesnį prietaisą paprastai žinome, kad jam suteikiama garantija. Europoje bet kokiam gaminiui privaloma dvejų metų garantija. Tačiau yra niuansas – ji galioja, jei gedimas įvyksta dėl gamintojo kaltės. Kitaip sakant, jei yra akivaizdus gamyklinis brokas. Kiekvienam sudėtingesniam mechaniniam įrankiui pateikiama naudojimo instrukcija. Tik bėda – galvodami, jog pakankamai daug žinome (kaip, pavyzdžiui, apie krepšinį), retai perskaitome tas instrukcijas atidžiau.
Entuziastingai griebiam, spaudžiam, „gazuojam“, birbinam naują daiktą ir… „sudrožiam“ anksčiau garantinio laiko. Po to porinam, matai, tokia rimta „firma“ ir še tau – nieko gero. O kad po tam tikro darbo valandų skaičiaus reikėjo kažką papildomai priveržti, kai ką išvalyti, pamirštam. Arba nežinom, neskaitėm, nesakė. Dažnai kai kurie pardavėjai dėl įvairių priežasčių ir patys ne viską žino.
Svarbiausi mazgai
Kaip jau minėjau, grandininį pjūklą suskirstyčiau į kelis svarbius mazgus, nesileisdamas į variklio ar kitų mazgų konstrukcinius niuansus ir veikimą. Pasikartosiu – tai variklis ir jo sistemos bei pjovimo mechanizmas su savo elementais. Apie kiekvieną pakalbėkime detaliau.
Pradėkime nuo pjovimo grandinės, nes be jos aparatas tik birbs ir gadins orą. Grandininių pjūklų pjovimo grandinės, skirtos pjauti medieną, turi kaltelio tipo dantis. Kaltelis gali būti užapvalintas arba stačiakampis. Lietuvoje populiariausios yra grandinės su užapvalintais kalteliais. Priežastys paprastos: šios grandinės ne taip greitai atšimpa pjaunant nešvarią medieną, jas paprasčiau galąsti. Galandant pakanka dildę laikyti vienu kampu. Šio tipo grandinės pritaikytos pjauti minkštą medieną. Kadangi pjovimo briauna ilgesnė, pjovimui reikia didesnės jėgos. Kietmedžiui pjauti labiau tinka grandinė su stačiakampiais dantimis. Tokius dantis teisingai pagaląsti sudėtingiau, nes keturkampio kaltelio teisingai užgaląsta viršūnė yra smailesnė nei užapvalinto kaltelio, pjovimo grandinės dantukai geriau sminga į medį, bet greičiau ir atšimpa, ypač pjaunant žemėtą medieną. Pjaunant tokia grandine kietmedį, grandinė mažiau stabdoma, naudojama mažiau variklio galios, pasiekiamas didesnis pjovimo greitis.
Grandinės galandinimas
Šiuolaikinės grandinės turi tam tikras žymes: 1 – užgalandimo kampo žymė, 2 – minimalaus danties ilgio žymė, 3 – gylio ribotuvo maksimalaus nudilimo žymė ir 4 – grandinės slystančio paviršiaus maksimalaus nudilimo žymė. Reikia žinoti, kad gylio ribotuvo dantelis yra koreguojamas, priklausomai nuo pjovimo danties nudilimo. Gylio ribotuvo viršūnė turi būti žemiau už kaltuko pjaunančią briauną. Literatūroje nurodomas aukščio skirtumas yra apie 0,45‒0,65 mm. Tikrai mažas matmuo, todėl rimtesnį grandinės galandimą ir koregavimą geriau patikėti specialistams.
Pjovimo gylio ribotuvas riboja drožlės storį. Jei per daug nugaląsite (sužeminsite) gylio ribotuvo dantelį, pjausite storesnę drožlę. Atrodytų, kad turi didėti pjovimo greitis, bet taip nėra. Tas aukščio skirtumas tarp dantuko ir gylio ribotuvo yra optimalus. Jam didėjant, didėja pjovimui reikalinga jėga, dėl to didėja variklio apkrova bei grandinės vibracija.
Jei pjaudami grandininiu pjūklu teisingai užgaląstą grandinę stipriai spausite prie medžio, pjovimo greitis pastebimai nepadidės. Padidės trintis tarp pjovimo grandinės ir medienos, didės variklio apkrova, sumažės jo sūkiai, dėl to mažės pjovimo greitis, grandinė ims kaisti, pavargs rankos.