Žmonės teiraujasi, ar žema aplinkos temperatūra, sniegas, vėjas, lijundra ir šlapdriba nekelia grėsmės gyvūnams, jų sveikatai.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjo Giedriaus Blekaičio, šalyje auginami kelių veislių galvijai, kurie yra atsparūs žemoms aplinkos temperatūroms ir žiemai būdingi gamtos reiškiniai jiems nėra pavojingi, rašoma pranešime spaudai.
Be to, esant galimybei, ūkiniai gyvūnai, pagal fiziologinius poreikius galintys ištisus metus naudotis laisvo laikymo teikiamais privalumais, mieliau renkasi galimybę būti lauke. Tokiais atvejais svarbiausia, kad gyvūnai gautų pakankamai maistingo pašaro ir vandens. Poreikis pašarui ir vandeniui šaltuoju metų laiku padidėja, nes gyvūno organizmas didesnę dalį energijos sunaudoja fiziologinei kūno temperatūrai palaikyti. Pvz., suaugę galvijai, arkliai, avys ar kiti gyvūnai, kurie yra prisitaikę prie lauko sąlygų, žymiai geriau ir sveikiau jaučiasi lauke, tačiau, esant labai žemai aplinkos temperatūrai, siaučiant pūgoms, pučiant stipriam vėjui, sningant ir pan., jie turi būti suginti į laikymo patalpas.
Pasirūpinti gyvūnų laikymo patalpomis ūkininkai privalo dar neįžiemojus. Reikia užsandarinti tvartų langus, duris, palikti tik ventiliacijai skirtas angas, kad nebūtų sudarytos sąlygos skersvėjams. Šaltuoju metų laiku reikia kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų, aprūpinti tinkamais kiekiais vandens, daugiau šerti ir įvairesniais pašarais, nes per šalčius jiems reikia papildomo pašaro kūno temperatūrai palaikyti. Ūkiniuose pastatuose gyvūnai turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. Be to, laikant turi būti atsižvelgta į jų rūšį, veislę, amžių ir lytį.
G. Blekaičio nuomone, esant blogoms oro sąlygoms, ilgą laiką lauke nereikėtų palikti ir kambarinių gyvūnų. Trumpaplaukiai, labai jauni ar vyresnio amžiaus šunys ir katės neturėtų ilgai, be priežiūros būti lauke, nebent šunys, nuolat laikomi būdose. Žiemos metu vedžiojant lepesnius šunis, patartina juos aprengti specialiais drabužėliais, kurie dengtų kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią.
Pasivaikščiojimų metu reikia nuolat stebėti, ar ant augintinio letenų nėra susidariusių sniego kamuoliukų, jei yra – kuo skubiau juos pašalinti, kad nesukeltų nušalimų. Po pasivaikščiojimų būtina apžiūrėti šunų pėdas, ausis ir uodegas, patikrinti, ar nėra nušalimų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju. Druska ir kitos cheminės medžiagos, naudojamos sniegui ir ledui tirpdyti, gali dirginti augintinio pėdų pagalvėles, todėl reikia jas nuvalyti drėgnu rankšluosčiu, kad šuo nepradėtų laižyti ir dirginančios medžiagos nepatektų į vidaus organus.
Veterinarijos gydytojo teigimu, per šalčius taip pat negalima palikti augintinio automobilyje, nes automobilio vidus labai greitai atšąla ir jame likęs gyvūnas gali sušalti. Pavyzdžiui, katės mėgina nuo šalčio slėptis po automobilių variklių gaubtais ir dėl to dažnai nukenčia, patiria įvairias traumas ar net žūsta. Todėl vairuotojams patartina prieš užvedant automobilius, juos apžiūrėti.
Jei šuo laikomas lauke, pirmiausia reikėtų pasirūpinti patogia būda, kuri jį apsaugotų nuo drėgmės, šalčio ir blogo oro. Būda turėtų būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų patogiai tupėti ar gulėti, tačiau ir ne per didelė, kad išsilaikytų kūno šiluma. Grindys turi būti pakeltos keletą centimetrų nuo žemės ir padengtos drėgmę sugeriančia medžiaga. Šuns namelio landa turėtų būti atsukta į priešingą vyraujančiam vėjui kryptį ir uždengta drėgmei nepralaidžia medžiaga.
Reikia nuolat tikrinti vandens dubenėlį, nes vanduo turi būti šviežias ir neužšalęs. Žiemą geriau naudoti ne metalinius, o plastikinius dubenėlius maistui ir vandeniui, kad augintinis neprišaltų liežuvio. Dėl tinkamos mitybos galima pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ar specialistu. Būtina prižiūrėti šuns kailį, nes purvinas ir sulipęs jis nepakankamai sulaiko šilumą.