Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip minus 10° C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti specialias pertraukas. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių.
Be to, įvertinęs darbo aplinkos rizikos veiksnius, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais (asmeninėmis apsaugos priemonėmis), apsaugančiais nuo žemos temperatūros, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos pranešime.
Darbo patalpų oro temperatūra turi atitikti dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą. Kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17° C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20° C).
VDI įspėja, kad tiek šalčio, tiek kitus žiemos pavojus būtina įvertinti kiekvienoje darbovietėje. Ne vienas darbuotojas žiemą susižaloja dėl slidžių judėjimo kelių darboviečių teritorijose (šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų). Ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose – dėl apledėjusių pastolių, kopėčių, darbo priemonių ir pan.
Atidžiai orų kitimą reikia stebėti bei vertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
Atkreiptinas dėmesys į žiemos metu atsirandančius pavojus, susijusius su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių, ypač kėlimo kranų, darbu. Esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.