Kokių būna vandens augalų?

Vandens augalai skirstomi į tris grupes:

-su laisvai vandenyje plaukiojančiais lapais (paprastasis skendenis, plunksnalapė griovenė, paprastoji nertis),
-su paviršiuje plaukiojančiais lapais ir balansuojamosiomis šaknimis (alijošinis aštrys),
-su plaukiojančiais lapais ir dugne augančiomis šaknimis (vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, vandeninė plaumuonė).

Dauginti pirmos grupės augalus labai paprasta: pakanka pavasarį atskirti augalo dalelę ir įmesti į vandenį.

Kitų dviejų grupių dalijimas ir persodinimas mažai skiriasi nuo analoginių operacijų su žemėje augančiais daugiamečiais augalais. Tai daroma pavasarį, perpjovus į kelias dalis šakniastiebį.

Į vandens telkinio dugną įkasami durpiniai vazonai.

Jeigu įsigytas augalas jau turi paviršiuje plaukiojančius lapus, bet stiebas per trumpas, po vazonu su augalu reikės padėti plytų, o paskui, augant stiebui, tas plytas po vieną išimti.

Dirvožemio sudėtis vazonams:

  • 50 proc. dumblo,
  • 20 proc. lapinės žemės,
  • 15 proc. rupaus smėlio,
  • 15 proc. molio.


Tvenkinyje sode patogiau sodinti augalus, kurie auga gamtoje – jie lengvai peržiemos. Daugiau priežiūros reikia didžiažiedėms vandens lelijoms, plūstims, vandens hiacintams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją