Malakologė (malakologija – zoologijos sritis, nagrinėjanti moliuskus), Latvijos universiteto miškų ūkio „Silava“ mokslinė bendradarbė Digna Pilatė pareiškė, kad humaniškiausias kovos su šliužais būdas – užšaldymas.
Radijo laidoje malakologė teigė: „Šiuo metu šliužai nemiega, jie labai aktyvūs, jų visi procesai vyksta labai greitai.“
Dalis D. Pilatės tyrimo skirta vienai Latvijoje ir Lietuvoje gyvenančiai invazinei rūšiai – ispaniškiems šliužams. Ši moliuskų rūšis priklauso šimtui labiausiai invazinių Europos gyvūnų. Šliužai naikina sodo kultūras, o jų gleivėti kūnai perneša įvairius organizmus, sukeliančius augalams ligas ir parazitus.
Ispaniškų šliužų jaunikliai iš kiaušinėlių išsirita rudenį. Maži moliuskai peržiemoja, o pavasarį jiems sukyla didžiulis apetitas. Ši vasara buvo gana palanki žmonėms Latvijoje, Lietuvoje, nes didelė sausra pastebimai praretino šliužų gretas. Tačiau rugpjūtį šliužai dauginasi, ir jei bus daug lietaus, kitais metais šliužų bus gerokai daugiau.
„Ši rūšis labai greitai plinta per sodinukus. Žmonės negalvoja, kad ten gali būti kiaušinėlių ar mažų šliužų. Šie gyviai labai plastiški, puikiai prisitaikantys, pakanka vieno egzemplioriaus, kad jis sudėtų kiaušinėlių ir atsirastų nauja populiacija. Jie labai vislūs – per sezoną šliužas gali padėti 500–600 kiaušinėlių“, – pabrėžė D. Pilatė.
Latvijoje ši šliužų rūšis atsirado ir greitai išplito XXI amžiaus pradžioje, kai prasidėjo laisvas prekių gabenimas ir prekyba sodinukais iš užsienio. Nors ispaniški šliužai kenksmingi, bet duoda ir naudos: jie dalyvauja dirvodaroje, purena, gerina dirvos struktūrą, taip pat minta negyvų augalų dalelėmis.
„Jie minta viskuo, kas žalia. Žinoma, mėgsta ir ką nors skaniau. O kai skanumynus suvalgo, minta viskuo, kas liko. Miškuose jie su malonumu minta grybais. Jie minta ne tik žalumynais, bet ir tuo, kas nuo jų lieka, – įvairiomis nuvytusiomis augalų dalimis, ir ne tik. Tai labai gyvybingi sutvėrimai“, – aiškino malakologė.
Pagrindinis kovos su jais būdas – rinkimas
„Jei norite, kad jūsų sode kas nors užaugtų, reikia kas vakarą rankomis surinkti šliužus ir juos sunaikinti. Naikinimo būdai priklauso nuo jūsų nervų sistemos stiprumo, bet aš patarčiau, jei tik yra galimybė, juos užšaldyti. Tai būtų humaniškiausia. Kitas būdas – surinkti juos į kokį nors indą, palikti karštoje saulėje, tada po pusvalandžio jie nugaiš, nes karštis jiems labai nepatinka“, – patarė ekspertė.
Ji taip pat patarė, kaip apsisaugoti, kad invaziniai šliužai nepatektų pas jus iš kaimyninių teritorijų. Jos teigimu, yra specialios tvoros nuo šliužų, yra ir įvairių gaudyklių.