Kartojame Delfi jau skelbtą tekstą, kur kaip kovoti su šia nelaime pataria profesionalai.
Apie tai, kaip kovoti suk šia nelaime kalbėjomės su Juozu Lanausku, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotoju ir patyrusiu sodininku Algirdu Amšiejumi.
„Kenkėjų šylant vasaros ir švelnėjant žiemoms tik daugėja. Jie žalos padaro pakankamai daug. Tuo labiau, kad patikimų apsisaugojimo priemonių nedaug. Be to, dalį tu priemonių gali įsigyti tik profesionalai“, – aiškina J. Lanauskas.
Jis sako, kad vienas iš agresyviausių priešų, kuris kenkia jauniems medeliams ir net gali juos pražudyti, tai amarai. Pirmus kelis metus juos reikia prižiūrėti ypatingai kruopščiai. Kai tik pradeda „garbanotis“ lapeliai, tai ženklas, kad puola amarai.
J. Lanauskas mėgėjams siūlo paprasčiausią priemonę – vadinamą žaliąjį muilą, kurį įdėjus į vandenį ir gerai išmaišius galima apipurkšti augalus.
„Purkšti reikia apatinę lapelio dalį, kur gyvena amarai. Tirpalas plėvele padengia lapą ir vabalai uždūsta. Nors poveikis ir silpnesnis nei cheminių prepratų, tačiau turint kantrybės galima pasiekti gerų rezultatų“, – aiškina J. Lanauskas.
Muilo reikia apie 500 gr į dešimt litrų vandens. Purkšti taip, kad augalas sušlaptų. Ypatingai stebėti, kad skysčiu būtų padengta apatinė lapo pusė, kur gyvena amarai. Kitaip priemonė nebus veiksminga.
Galima daryti ir užpilus iš kiečio, pelyno, kurie naikina kenkėjus, dilgėlių, naudingų kaip mineralų šaltinis. Tačiau liaudiškos priemonės veiksmingos tik prasidedant kenkėjų antplūdžiui. Kai jie įsisiūbuos bus sudėtinga.
A. Amšiejus sako, kad stengiantis išvengti šliužų chemikalai gali ir nepadėti, nes mes dar jų iki galo nepažįstame.
„Mes ir taip chemikalų naudojame daug, kartais net nežinai, ar gali valgyti tai, ką užaugina, ar gali basas vaikščioti pieva. Nueiname pačiu lengviausiu keliu. Pavyzdžiui, jei norite išvengti šliužų ar sraigių, aptverkite savo darželį polietileno plėvele 10 cm aukščio. Svarbu, kad viršus būtų palinkęs į išorę. Šliužas ar sraigė tiesiog lips į viršų ir leisis žemyn. Geriau neįsileisti nei paskui mėginti išnaikinti“, – dėlioja A. Amšiejus.
Kita priemonė – daržą „apjuosti“ 10 cm pločio pelenų juosta. Šliužas gleivėtas ir per pelenus šliaužti nenori.
Dar vienas daržininkų siaubas kurkliai.
„Visi turi braškių uogienių. Į litrinį stiklainį „per pirštą“ pripilame uogienės, įdedame juodos duonos, pageidautina, kad ji būtų ekologiška, nes kurkliai jautrūs chemikalams, jaučia priedus, kurių žmogus nejaučia, ir įpilame šilto vandens. Reikia, kad ši masė pradėtų rūgti“, – aiškina A. Amšiejus.
Šis stiklainiukas įkasamas darže ar šiltnamyje iki viršaus. Kurklius kvapas vilioja, jie įlipa ir negali išlipti. A. Amšiejus pasakoja, kad buvo tokių naktų, kai per dvi naktis taip pririnko du dviejų litrų talpos stiklainius kurklių.
„Tai žaidimas, reikia kantrybės, tačiau kenkėjus naikinsi nenuodydamas nei savęs, nei gamtos“, – aiškina A. Amšiejus.
Jis siūlo ant vaismedžių šakų uždėti gofruoto kartono juosteles. Į ten esančias skylutes susirinks vaisėdžiai ir netgi vikšrai. Rudenį šias juosteles reikia sudeginti.
„Jei šių priemonių imtųsi visi kaimynai ir tai darytų bent dvejus metus, rezultatai būtų nuostabūs“, – prognozuoja A. Amšiejus.