Kauniete Lolita kartu su mokslininke apžiūrinėja buksmedžių krūmus. Tiksliau tai, kas liko iš 18 metų auginto ir niekada problemų nekėlusio krūmo. Jis sunyko per savaitę.
„Prieš dvi savaite krūmai žaliavo, o dabar praktiškai žuvę“, – pasakoja Lolita.
Jei pas moterį dar yra vienas kitas augalas, tai pas jos kaimynę bukmedžiai visiškai sunaikinti.
Botanikai sako, kad šiuo metu „Kaunas dega“, nes tapo invazinio buksmedinio ugniuko židiniu. Šie drugiai plinta ne tik pervežami. Kartu su vėju jie nukeliauja iki 15 km per metus. Jie naikina keliolikos rūšių buksmedžius.
Kadangi skraido naktimis, juos pastebėti sunku. Tai šiltų kraštų kenkėjai, kurie augalą naikina nuo pašaknų. Europoje išplito kiek anksčiau ir dabar keliauja į Šiaurines šalis. Jei kenkėjas plis, bukmedį mūsų kraštuose auginti bus praktiškai neįmanoma. Jis pirmą kartą aptiktas prieš 15 metų Vokietijoje. Dabar plinta ir JAV.
Be buksmedžio, kenkėjas graužia vijoklinio ožekšnio šaknis. Kovojant su juo negelbėja cheminiai preparatai. Buvo atvežta ir vapsvų, turinčios pulti šį drugį, tačiau niekas negelbėjo.
Saulius Galvanauskas, VDU botanikos sodo medelyno vadovas, sako, jog šis kenkėjas potencialiai pavojingas tujomis, kukmedžiams.
Plačiau apie šį kenkėja rašoma Lietuvos dendrologų draugijos straipsnyje, paskelbtame Delfi.
Jo kilmės regionai driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų regionų. Pirmiausia jis atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus augalų kolekcionierių neatsargumo dėka. Kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo surastas Vokietijoje 2007 metais. O kaimyninėje Lenkijoje šis gana originalus ir gražus drugys pradėjo kenkti buksmedžiams 2012 metais, pradėdamas savo „veiklą“ nuo jos vakarinės dalies Vroclavo apylinkių.
Ir metai po metų plisdamas per pietinę ir centrinę Lenkijos dalį, t. y. kasmet pasistumdamas per Krokuvą, paskui Varšuvą, Lodzę ir galiausiai 2018 m. atkeliavęs ir pastebėtas Vilniaus rajone Lietuvoje.
Lietuvos entomologų draugija paskelbė buksmedinį ugniuką šių metų vabzdžiu mūsų šalyje. Ir prašo informuoti jų draugiją pastebėjus šį drugį ar jo vikšrus, nusiunčiant informaciją radimvietę ir pageidautina jų fotografijas el. paštu bpaulaviciute@yahoo.com.
Šįmet jau gauta žmonių informacijos apie šio kenkėjo „blogus darbus“ įvairiuose Kauno, Vilniaus ir kitų miestų želdynuose.
Kaipgi šis drugys ir jo vikšrai atrodo? Pats drugys su sparnais yra 30-45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai sparnai originalaus rašto – balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Užpakaliniai sparnai balti su ruda juosta išoriniame pakraštyje. Jaunos lervos žalsvai geltonos.
Paaugę vikšrai šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Jeigu pavasarį rasite susuktų lapų lizdelius, tai lėliukė (arba kokonas) bus nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje.
Profesionalių iliustracijų apie šio vabzdžio išvaizdą ir biologiją galite rasti puslapyje.
Koks tai drugys
Norint su juo išmintingai kovoti, pirmiausia svarbu žinoti šio naktinio drugio biologiją.
Šio drugio kokonai žiemoja iš keleto buksmedžių lapų voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose. Jaunos lervos taip pat žiemoja susuktame kokone tarp lapų. Jos kokonu virsta kitą pavasarį.
Pagal šiaurinių Europos valstybių patirtį, dviejų buksmedinio ugniuko generacijų drugiai aktyviai skraido ir deda kiaušinėlius birželio ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Pavyzdžiui, Danijoje suaugėliai drugiai buvo sugauti birželio pabaigoje ir rugpjūčio 10 d.
Susiporavę suaugėliai savo kiaušinius deda ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10-20 vienetų. Po savaitės išsirita lervos. Žiemoję ar naujai išsiritę vikšrai pradeda maitintis buksmedžio lapais kai temperatūra pakyla virš +15 C. Jos intensyviai valgo lapus ir apsisaugojimui suka aplink juos plonus baltus siūlus.
Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinę ir išsivystę po maždaug 3 savaičių vikšrai vėl virsta kokonais (sin. lėliukėmis) ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir dėti kiaušinėlius.
Kaip gelbėtis
Jeigu pastebėjote, kad šis kenkėjas jau yra jūsų sode ar ūkyje, tai vienas realiausių apsaugos būdų yra laiku ir sistemingai purkšti buksmedžius sisteminiais insekticidais. Netgi galima naudoti krūmelių sulaistymą insekticidų tirpalu per lapiją su smulkialašeliniu laistytuvu.
Mokslininkė Annette Herz iš Julius Kuhn Instituto Vokietijoje tyrinėja atbaidančias priemones – biologinius repelentus buksmedžių apsaugai nuo šio kenkėjo. Buvo tirti septyni eteriniai aliejai bei augalų ekstraktai. Geriausias besimaitinančių vikšrų atbaidymo efektas pastebėtas naudojant arbatmedžio ir paprastojo čiobrelio (Melaleuca alternifolia ir Thymus vulgaris) eterinių aliejų tirpalus. Pavyzdžiui, krūmus apdorojus 1 proc. čiobrelio aliejaus suspensija, ji pilnai apsaugojo buksmedžius nuo kenkėjų kelias paras.
Dar vienas iš biologinės kovos variantų yra ugniuko vikšrus puolantys patogeniniai nematodai Steinernema carpocapsae. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad jie gana efektyviai naikina šį ugniuką. Tačiau šio metodo veiksmingumas priklauso nuo palaikomo aukšto oro ir aplinkos drėgmės lygio buksmedžių lajose, pvz., laistymo sistemos pagalba.
Dauguma čia paminėtų pesticidų yra profesionalaus naudojimo, todėl jų įsigijimas ir naudojimas turi būti atliekamas laikantis galiojančių mūsų šalyje įstatymų ir taisyklių. Jie paminėti dėl bendros informacijos, kuria remiantis galima kreiptis į cheminių augalų apsaugos produktus atstovaujančių kompanijų ar institucijų atsakingus specialistus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu į rinką gali būti tiekiami ir naudojami tik Lietuvoje registruoti augalų apsaugos produktai. Tuo užsiima Valstybinė augalininkystės tarnyba.