Ekspertai pastebi, kad nors šie įrankiai naudojami ne vienerius metus, kartu su darbo patirtimi iš kartos į kartą yra perduodamos ir klaidos, rašoma pranešime.
„Grandininiai pjūklai mūsų šalyje yra vieni iš populiariausių namų įrankių, tačiau tinkamai juos prižiūrėti ir jais naudotis sugeba ne kiekvienas. Kasmet tenka susidurti su situacijomis, kai žmonės kaltina gaminį, o iš tikrųjų jis netinkamai naudojamas arba ne tam darbui skirtas – juk ir su dantų šepetuku kambario neišplausi.
Pasitaiko atvejų, kai apie savo saugumą darbuojantis su grandininiais pjūklais pagalvojama po fakto – žmonės ateina įsigyti apsauginių kelnių jau susižeidę koją. Grandininiai pjūklai yra galingi įrankiai ir klaidas atleidžia sunkiai, todėl reikia mokėti juos prižiūrėti, o dirbant pasitelkti visas būtinas saugumo priemones“, – sako „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Giedrius Momgaudis.
Klaida Nr. 1: pasirenkamas per mažo galingumo pjūklas
Dažniausia klaida – kai įsigytas gaminys neatitinka poreikių. Pasak G. Momgaudžio, paprastai buityje grandininiai pjūklai naudojami šakų genėjimui bei malkų pjovimui.
„Šį darbą daugelis laiko labai paprastu ir dažnai įsivaizduoja, kad tiks bet koks, kad ir mažiausio galingumo, grandininis pjūklas. Iš esmės malkų pjovimas gali būti prilyginamas profesionaliam darbui miške, nes pjūklas nuolat gauna maksimalų krūvį, dirbama su retomis pertraukomis.
Renkantis pjūklą, svarbiausia aiškiai žinoti, kokiems darbams ir kaip dažnai jis bus naudojamas. Pavyzdžiui, jei žmonės gyvena malkomis kūrenamame name ir jas kasmet susipjauna patys, pats silpniausias grandininis pjūklas – ne jiems“, – aiškina ekspertas.
Jei ketinama pjūklą naudoti keletą kartų per metus pjaunant nedidelį kiekį malkų ar genint medžių šakas sodyboje, pakanka ir 1,3 kW benzininio arba akumuliatorinio pjūklo. Tuo atveju, jei įrankį ketinama naudoti dažnai ir ilgai – būtina rinktis 2 kW ir galingesnį grandininį pjūklą.
Klaida Nr. 2: įsitikinimas, kad benzininis visada geriau nei akumuliatorinis
G. Momgaudis sako, kad nuo senų laikų vis dar išlikęs įsitikinimas, kad geras pjūklas būtinai turi būti benzininis, o akumuliatoriniai – tik „žaisliukai“. Vis dėlto atsiradus ličio jonų akumuliatoriams ir jiems pakeitus anksčiau naudotus mažos talpos akumuliatorius, situacija pasikeitė iš esmės – yra akumuliatorinių pjūklų, kurie skirti net profesionaliems arboristams, tad tvirtinti, jog jie prastesni už benzininius, negalima.
„Būtent benzininių pjūklų išaukštinimą išskirčiau kaip antrą dažniausiai mūsų šalies gyventojų daromą klaidą. Visų pirma, benzininiam pjūklui reikalingas specialus kuras, kuris greitai genda ir jį rekomenduojama išnaudoti daugiausiai per du mėnesius. Vėliau kuras praranda oktaninį skaičių ir pjūklas dėl to gali nebeužsivesti. Tad retai savoms reikmėms naudojantys pjūklą išloštų pasirinkę akumuliatorinį įrankį“, – tikina specialistas.
Retai naudojant grandininį pjūklą darbo su juo įgūdžiai nebūna labai geri, todėl darbuotis su benzininiu pjūklu tampa pavojingiau – jis sunkesnis už akumuliatorinius, skleidžia didesnes vibracijas. Be to, akumuliatorinį įrankį, kuris veikia tyliai ir neišmeta į aplinką jokių teršalų, galima naudoti ir patalpose, jei prireikia atlikti kokius nors medžio darbus.
Klaida Nr. 3: darbas su atšipusia grandine
Net ir pats galingiausias pjūklas nedirbs efektyviai, jei bus neprižiūrima jo grandinė. Darbas su atšipusiomis grandinėmis – dar viena, anot G. Momgaudžio, dažna klaida. Grandinės atšipimą lemia pjūklo naudojimo intensyvumas, medienos rūšis ir jos švarumas – pjaunant nešvarią ar kietą medieną, grandinė gali atšipti jau ir po pirmos darbo valandos. Taip pat, kuo pjūklas silpnesnis, tuo greičiau atšimpa jo grandinė.
Atpažinti, ar grandinė dar aštri, ar jau atšipusi, padės pjuvenos. „Jei jos labai smulkios, kaip dulkės, reiškia, kad grandinė atšipus. Pjaunant su aštria grandine pjuvenos būna stambesnės, tarsi maži medžio gabaliukai. Kitas geros grandinės požymis – pjūklas turi pjauti tarsi savaime, sklandžiam pjovimui užtikrinti užtenka jo paties svorio. Jei tenka pjūklą užsigulti ar jėga stumdyti pirmyn atgal, verta patikrinti grandinės aštrumą ir ją pagaląsti“, – pataria pašnekovas.
Kartais koją pakiša ir netinkamo tepalo naudojimas grandinei sutepti. Kiekvieno įrankio naudojimo instrukcijoje būna pateikta informacija, koks tepalas tinkamas, ir jos ignoruoti nereikėtų. Skiriasi tepalų klampumas, tad parinkus netinkamą tepalas nesuteps grandinės ir ji labai greitai atšips.
Pjūklo grandinė, net ir reguliariai galandama, netarnauja amžinai, o ženklas, kad metas ją keisti, yra mažesnė nei 4 mm ilgiausia pjovimo dantelio dalis arba įtrūkimai grandinėje.
Klaida Nr. 4: netinkama apranga ir nenaudojamos saugumo priemonės
Ypatingai skaudžiomis G. Momgaudis vadina klaidas, kurios nutinka atsainiai žiūrint į pjovimo grandininiu pjūklu procesą. „Dirbant su šiuo įrankiu, būtina vilkėti specialią aprangą ir naudoti kitas saugumo priemones. Pavyzdžiui, malkų pjovimas be apsauginių kelnių yra tolygus bandymui pereiti ežerą plonu ledu. Ne vienas atvejis yra aprašytas ir viešojoje erdvėje, kai žmonės tokiu būdu nusipjauna pirštus ar pasidaro mirtinas žaizdas.
Grandininio pjūklo įpjovimas – tai ne virtuviniu peiliu padaryta žaizda. Pjūklo žaizdos sudėtingos, plėštinės, gilios, susižalojus sukeliamas gausus kraujavimas. Deja, apie savo saugumą žmonės paprastai pagalvoja tik patys atsidūrę pavojingose situacijose arba jau susižeidę“, – sako ekspertas.
Dirbant su grandininiu pjūklu, būtina dėvėti apsaugines kelnes, kurių daugiasluoksnis audinys apsaugo nuo įpjovimo, avėti tinkamus batus, stabiliai laikančius kojas, naudoti apsauginius akinius, kurie apsaugos nuo medžių atplaišų ar pjuvenų patekimo į akis. Būtinos ir storos darbui skirtos pirštinės, apsaugančios nuo sužeidimų rankas. Pjaunant medžius ar genint jų šakas privalomi šalmai.
Klaida Nr. 5: neteisinga darbo su pjūklu technika
Dar viena dažna klaida, anot G. Momgaudžio, yra neteisinga darbo su pjūklu technika – bandymas genėti šakas įsilipus į medį ar atsistojus ant atremtų kopėčių. „Žmonės įsivaizduoja, kad jie puikiai valdo pjūklą, tačiau pamirštama atatranka, kuomet pjūklas tarsi atšoka nuo pjaunamos medienos. Jei tokiu momentu stovima nestabiliai arba pjūklas laikomas ištiestomis rankomis toli nuo kūno, jis gali pataikyti į galvą, petį ir stipriai sužeisti.
Dirbant grandininį pjūklą reikia tvirtai laikyti abejomis rankomis, stovėti ant abiejų kojų jas kiek pražergus. Negalima grandininio pjūklo kelti aukščiau pečių juostos. Norint pasiekti aukščiau esančias medžio šakas, kopėčios – taip pat ne itin gera išeitis, nes jos gali pakrypti, o stovint ant jų neįmanoma tinkamai valdyti pjūklo“, – tikina jis.