„Anksti pavasarį uogakrūmius reikėjo patręšti. Be to, šiemet buvo labai sausa ir laistymo sistema praktiškai privaloma“, – kelio į derlių pradžią nusako sodininkas.
Šią vasarą avietės užaugo tik apie 1,5 metro, nors jos turėtų būti apie 2 metrų aukščio. Naujos veislės dera rugpjūtį, spalį ir, jei būtų galimybės, derėtų ir lapkritį. Tačiau uogas reikia apsaugoti nuo šalnų. Tam svarbūs du dalykai. Pirmas – krūmai uždengiami agroplėvele, kitas – jie nuolat laistomi ir taip žemės paviršiuje šiek tiek padidinama temperatūra ir išsaugomas derlius. Sodininkas naudoja tą pačią laistymo sistemą, kuri naudota per sausrą. Trąšos rudenį neberiamos.
„Jei kalbėsime apie remontantines avietes, jos auga greitai ir trąšų reikia daug. Jos per vieną sezoną užaugina kamieną, sustiprėja šaknys ir kitais metais duoda derlių. Pavasarį tręšiame intensyviai, po Joninių iki Oninių laistant, o prieš prasidedant derliui per lapus“, – patirtimi dalinasi G. Cijūnaitis ir pabrėžia, kad po derliaus visos kultūros turėtų būti nupurškiamos cinko ir boro mišiniu, kuris sustabdo vegetaciją ir augalas sumedėja.
Genima formuojant uogyną prieš Jonines. Lieka 10–15 stiebų metre. Jei to nepadarome, uogos pelija ir būna smulkesnės, plinta ligos.
„Pabaigus sezoną stiebus reikia nupjauti kai augalas baigia vegetaciją ir būna be lapų. Galima ir žiemą. Problema būna kai žmones nieko nedaro iki pavasario ir pjauna tada, kai augalas pabunda. Tada prarandame dvi savaites laiko pumpurams sprogti. Tai pavėlavimas derliaus sąskaita“, – klaidas įvardina G. Cijūnaitis.
Kitas aspektas – jei pavasarį remontantines avietes uždengsime agroplėvele, derlių skinsime porą savaičių anksčiau nei to nepadarę.