Tiesa, moteris siūlo neskubėti eksperimentuoti. Patartina prieš tai pasitarti su specialistu.
„Lietuviškais afrodiziakais galima įvardyti kelis augalus. Gaurometis suteikia sotumo jausmą ir žvalina. Jį galima naudoti ir vyriškai potencijai skatinti. Bene stipriausias gydomąsias savybes turi grybas – poniabudė. Ja Japonijoje impotencija gydoma. Tiesa, grybą reikia rinkti dar kol jis kiaušinio formos, nes ištysęs jis jau skleidžia smarvę. Su vyriška potencija siejamas grybas, turi pikantišką pavadinimą – phallus impudicus. Moterys gali naudoti saldžialapę kulkšnę – pasaulyje jų auga apie 2000 rūšių, tiesa, Lietuvoje iš jų auga tik viena. Skirtingos šio augalo rūšys skirtingose šalyse naudojamos vis kitokiems sutrikimams lengvinti – čekai inkstus tvarko, belgai – perpildytus skrandžius. Pastoti ir susilaukti vaikelio padeda raskila“, – dalijasi žiniomis žolininkė ir priduria, kad augalus ir grybus reikia vartoti saikingai.
O štai liaudiška gudrybė verslininkams, kaip pritraukti pirkėjus ir paskatinti juos atversti pinigines, yra pelargonija. Jos kvapas skatina žmones išlaidauti. Nepasitikintys savimi, dažnai nerimaujantys žmonės, vaistą taip pat gali rasti gėlių darželyje. Tai bijūnai, jų šaknys turi gydomųjų savybių, o lapeliai puikiai tinka arbatoms.
Moteris sako, kad ji negydo, tik pataria, kaip ir kam iš kartos į kartą žmonės vartojo žoleles. Ir nors ne kartą sulaukė padėkos, kad vienas ar kitas augalas padėjo susidoroti su liga, sako, pasveikti padeda ne tik nuovirai ar arbatos – visų pirma žmogus turi norėti gyventi sveikai ir darnoje.
Prietarai, atėję iš senolių, anot žolininkės, nėra kalbos be realaus pagrindo. Pavyzdžiui, pelynas yra puiki dezinfekcijos priemonė, tad juo nuo savo namų žmonės „išrūkydavo“ piktas dvasias. Taip ir ligos nekibdavo. Be to, ši karti žolė valo organizmą, yra pirmoji pagalba sutrikus virškinimui. Mišinyje su kitomis žolėmis, pelynas rekomenduojamas net ir sergant alkoholizmu.
Kaip atrodo žolininkės ūkis