Pavyzdžiui, braškių augintojai naudoja įvairias trąšas, kurios keičia uogų sudėtį ir daro jas mažiausiai naudingas iš visų uogų, aiškina ekspertai.
Jie taip pat paaiškino, kokios uogos naudingiausios.
„Naudingiausios tos uogos, kurias sunkiausia užauginti, nes visur dabar parduodamos braškės yra masinės gamybos. Gamintojai siekia kuo didesnio derliaus, kad kuo daugiau uogų užaugtų mažame plote, todėl, deja, jų maistinė vertė menka. Uogos gražiai atrodo, gardžiai kvepia, bet skoniu skiriasi ir, kas svarbiausia, stipriai skiriasi cheminės sudėties požiūriu“, – delfi.lv pasakojo gydytojas gastroeneterologas Vladimiras Pilipenko.
Todėl tos uogos, kurių neaugina, t. y. bruknės ir girtuoklės, yra pačios naudingiausios, nors ir sunkiausiai prieinamos.
Dietologė Jelena Livancova pabrėžė, kad apskritai uogos labai naudingos, jose gausu vitaminų, mikroelementų, kaip antai, vitamino C, folio rūgšties, magnio, vario, seleno. Še elementai reikalingi širdies ir kraujagyslių, nervų sistemai, palaiko imuninę sistemą, lėtina senėjimo procesus.
Mėlynės ir girtuoklės turi daug flavonidų, kurie organizme aktyvina fermentų veiklą. Minėtos uogos turi daugiausia flavonidų iš visų uogų.
Ekspertų nuomone, uogų galima valgyti kasdien, dienos porcija – 100–120 g. Norint teigiamo poveikio sveikatai iš uogose esančių vitaminų, jų reikia valgyti mažiausiai tris kartus per savaitę.
Be to, valgant kai kurių uogų (aviečių, gervuogių, braškių), taip pat granatų, mažėja uždegimas žarnyne, mažėja ir tikimybė susirgti vėžiu, mano Luisvilio universiteto tyrėjai. Jų tyrimas parodė – natūralūs junginiai, susidarantys sąveikaujant žarnyno bakterijoms ir kai kuriems uogose ir granatuose esantiems polifenoliams, gerina žarnyno būklę. Elago rūgštis sąveikauja su kamienu inia P815 Bifidobacterium pseudocatenulatum žarnyne, taip išlaisvindama urolitiną A. ši medžiaga naudinga gydant uždegimines žarnyno ligas.
Mokslininkai atliko eksperimentą su pelėmis, naudodami urolitiną A ir jo sintetinį ekvivalentą. Paaiškėjo, kad šios medžiagos daro ląsteles atsparesnes toksinų poveikiui ir saugo žarnyną nuo uždegimų. Tyrimo autoriai įsitikinę, kad granatai ir kiti vaisiai naudingi žmogaus organizmui. Tiesa, tyrėjų teigimu, tai negarantuoja visiškos apsaugos nuo uždegiminių procesų žarnyne. Mokslininkai deda vilčių į sintetinius urolitino A ekvivalentus, kurie kuriami laboratorijoje.
Amerikiečių specialistai taip pat išsiaiškino, kad mėlynės padeda nuo potrauminio streso sutrikimo. Sukėlę jas žiurkėms, mokslininkai ėmė jas šerti tokiu kiekiu, kuris atitinka dvi stiklines žmogui. Po kiek laiko paaiškėjo, kad žiurkėms sumažėjo potrauminio streso sutrikimo požymių, jos nustoja bijoti nežinomų daiktų.
Mokslininkai mano, kad mėlynės gerina geno SKA2 ekspresiją, kuris mažina baimės ir depresijos atsiradimo riziką. Be to, mėlynės didina serotonino lygį.
Dar vienos naudingos uogos – tamsios vynuogės. Vartojant šviežių uogų, sulčių lėčiau susidaro riebalų ląstelėms ir stabdomas naujų riebalų ląstelių formavimasis. Eksperimentai su pelėmis parodė, kad elago rūgštis, kurios yra tamsiose vynuogėse, žymiai sulėtino riebalų ląstelių didėjimą graužikų organizme ir trukdė susidaryti naujoms ląstelėms. Ypač naudingas elago rūgšties vartojimas kepenims – išnyko riebalų kaupimasis kepenyse, būdingas sergantiems cukriniu diabetu.
Pelėms davė vynuogių, kurių kiekis atitiko pusantros stiklinės šviežių uogų per dieną žmogui. Tiesa, medikai įspėja – neverta galvoti, kad vynuogės yra panacėja nuo antsvorio. Vynuogės naudingos kovojant su riebalais, bet visiškai neišvaduos žmonių nuo problemos. Mokslininkai įsitikinę, kad jų tyrimų rezultatai padės dietologams kuriant naujus nutukimo gydymo metodus.