Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė atsako į šį klausimą ir atskleidžia, kokios normos taikomos šiose vietose auginamiems augalams ir ar jie yra saugūs.
Turi būti atitolę nuo kelių
A. Išarienė aiškina, kad nėra nurodyta tikslių augalų veislių, kurie gali būti auginami šalia magistralinių kelių, tačiau jie visi turi būti atitolę tam tikru atstumu nuo jų. Anot jos, ūkininkas, auginantis produktus ir tiekiantis juos į rinką, pats yra atsakingas, kad maisto produktai būtų saugūs.
„Teisės akte nėra parašyta nuostatų dėl atstumo nuo judrių gatvių, tačiau ilgalaikė praktika žemės ūkio vystymosi srityje yra įgyvendinta. Siūloma žmonių maistui ar pašarams naudoti augalus, kurie auga bent 25 metrų atstumu nuo magistralinių kelių, geriau būtų jeigu atstumas siektų net apie 50 metrų“, – teigia specialistė.
Kokie sunkieji metalai gali kauptis?
Anot pašnekovės, literatūroje aprašytuose mokslininkų tyrimuose teigiama, kad sunkiųjų metalų susikaupimas dirvožemiuose yra sąlygojamas nuo daugelio veiksnių: dirvožemio, kiek ten sunkiųjų metalų susikaupia, vėjo krypties, atstumo nuo kelio, transporto eismo intensyvumo, reljefo, apsauginių juostų ir netgi nuo augalo kultūros.
„Dirvožemyje ir augaluose iš sunkiųjų metalų galėtų kauptis kadnis, cinkas, varis ir švinas. Sunkieji metalai daro toksinę žalą žmogaus organizmui, labai svarbus ūkininkų atsakingumas, kad sunkieji metalai neviršytų kiekių ir būtų atliekami tyrimai, jiems padedame, įtraukiame mėginius“, – situacijos rimtumą aiškina ji.
Pasak A. Išarienės, svarbu tai, kad augalai pagal sudedamąsias dalis ir funkcijas skirtingai pasiima sunkiuosius metalus iš dirvožemio, nes jie teršalus gali gauti ir iš aplinkos. Ji pasakoja, kad tyrimuose pateikia informacija rodo, kad dirvožemio prie kelkraščio sluoksnyje iki 5 centimetrų tikimasi surasti didesnį kiekį pesticidų.
„Tarša yra kintantis dalykas. VMTM sudaro stebėsenos planą, atsižvelgiant į Europos ir šalies riziką, į jį įtraukia maisto žaliavas, iš kurių gaminami maisto produktai. Europos teisinė bazė iš sunkiųjų metalų reglamentuoja šviną, kadmį ir arseną augaliniuose produktuose. Kitas pramonės taršalas yra dioksinai, kurie susidaro degant įvairioms cheminėms medžiagoms ir gali kauptis iš aplinkos.
Šiemet esame suplanavę atlikti tam tikrus mėginius ne tik Alytaus regione, bet ir 5 grūdų mėginius Jonavos ir kituose regionuose, kur yra didelė aplinkos taršos rizika. Dioksino tyrimai valstybei kainuoja nemažai, apie 500 eurų už mėginį, tačiau norime vartotojus apsaugoti nuo nesaugių maisto produktų ir žaliavų“, – komentuoja A. Išarienė.
Nėra viršijami leistini kiekiai
Ji pabrėžia, kad ūkininkaujantys subjektai ar žemės ūkio bendrovės žino, kad įmonės, kurios iš jų superka miltus, privalo įgyvendinti visus maisto saugos reikalavimus ir neša atsakomybę, kad į rinką būtų tiekiami saugūs produktai.
„Grūduose švino turėtų būti ne daugiau nei 0,20 miligramo kilograme, o daržovėse nustatytas švino kiekis yra 0,10 miligramų kilograme, kopūstinėse daržovėse 0,30 miligramų, atitinkamai yra nustatytas 0,20 miligramų kiekis ir kukurūzams, vaisiams, uogoms. Tiekėjas turi ištirti ir atitikti reikalavimus, o mūsų tarnyba kiekvienais metais sudaro planą. Atlikus 10 metų analizę, Lietuvoje išaugintoje produkcijoje nėra nustatyta, kad augalai viršytų nustatytus viršytus leistinus kiekius“, – apie nustatytas normas pasakoja ji.
Tyrimas įvertina viso lauko riziką
Pasak A. Išarienės, VMVT augalinio maisto taršos stebėsenos planuose šiemet numatyta atlikti 60 mėginių, tiriančių sunkiųjų metalų kiekį. Ji pasakoja, kad šie mėginiai yra atrenkami pagal specifines technologijas, įvertinus viso lauko riziką.
„Šiemet esame numatę nemažai arseno mėginių ryžių produktams, nes rizika yra didelė. Europos teisės aktas yra taikomas visiems augalams, kurie skirti žmonių maistui ir tiekiami į rinką, jiems yra privalomi kiekiai, nustatyti lygiai. Mūsų atliktais tyrimais, kai kuriose daržovėse yra nustatomi ypatingai maži sunkiųjų metalų kiekiai. Pavyzdžiui, ištirtas mūsų šalyje auginamas kininis kopūstas, kuriame kadmio rasta tik 0,008 miligramo kilograme, kai leistina norma yra 0,20 miligramų.
Prie pagrindinių kelių esantys obuolių sodai yra tiriami. Mėginys turi būti bendras, obuoliai atrenkami voko principu – sumaišomi 2-3 kilogramai obuolių iš įvairių lauko vietų ir vežami tirti į Nacionalinį Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Didžiausias randamas kiekis sunkiųjų metalų siekia tik pusę nustatytos ribos. Reikėtų surinkti bent 1 kilogramą obuolių, kurie auga būtent prie kelio, nes obuoliai susimaišo ir rizika žmogui skaičiuojama bendra. Iš tyrimų duomenų galima pasakyti, kad užterštumas Lietuvoje yra labai mažas ir minimalus“, – tyrimų duomenis apibendrina ji.
Sako, kad šalikelėse auginami augalai saugūs
A. Išarienė sako, kad šalikelėse auginami augalai yra saugūs. Ji aiškina, kad 5 hektarų lauke surenkami grūdai susimaišo ir juose randami tik minimalūs sunkiųjų metalų kiekiai, kurie neviršija didžiausių leistinų koncentracijų.
„Didžiausią švino ir kadmio ribą, kuri yra reglamentuota, nustato Europos mokslininkai, pagal visas toksikologines savybes, poveikį žmogaus organizmui. Tų kiekių mes neviršijame, produktai, kurie auginami Lietuvos laukuose ir soduose yra saugūs.
Jeigu nors viename mėginyje būtų nustatyti didžiausi leistini kiekiai, visus tuos maisto produktus atšauktume iš rinkos ir jie būtų sunaikinti. Svarbu pagal visas rizikas pasirengti planą, šiemet jame numatyta daugiau mėginių vidaus regione, ne tik dėl sunkiųjų metalų kiekio, bet ir dioksinų, nes įvertiname visas rizikas“, – tikina VMVT darbuotoja.