Kaip atrodo kryžmažiedinė blusa ir kuo ji pavojinga
Kryžmažiedės blusos yra maži, maždaug 3 mm ilgio vabaliukai. Jos gali būti įvairių spalvų – dryžuotos, mėlynos, žalios, metalinio blizgesio ir kitų, tačiau dažniausiai būna juodos. Jų skiriamasis bruožas yra tai, kad jos šokinėja aukštai, kartais net kelis metrus, todėl ir yra pravardžiuojamos blusomis.
Kuo jos pavojingos? Vos tik lauke pradeda šilti – temperatūra sušyla iki +15 ir daugiau – blusos pradeda aktyviai maitintis žalumynais darže arba gėlių pumpurais sode.
Jos išgraužia skyles lapuose, lapai tampa skylėti, dėl to augalas žūsta. Šių vabalų lervos neatsilieka: jos minta šaknimis. Ir, kaip galima spėti iš pavadinimo, labiausiai jos mėgsta tūnoti daržo kryžmadulkėse (įskaitant piktžoles).
Blusos labai greitai dauginasi, todėl su jomis tenka nuolat kovoti.
Kaip kovoti su kenkėju
Kadangi blusa minta ne tik kultūriniais augalais, bet ir kryžmažiedėmis piktžolėmis, pirmiausia reikia kovoti su jomis, taip pat naudoti kitas priemones:
reguliariai suarti ir pašalinti iš sklypo laukines garstyčias, usnis, laukinius ridikėlius ir kt;
daigus ir sodinukus uždenkite spunbondo ar kita dengiamąja medžiaga – per ją bus sunku prasiskverbti blusų vabalams, be to, ji apsaugos juos nuo galimo šalčio;
pasodinkite fitoncidinius augalus šalia blusų mėgstamo „skanėsto“ – pavyzdžiui, česnakus, medetkas, pomidorus, bulves, kalendras (kalendras), kmynus, aksombarzdžius, nasturtas;
apdulkinkite – sumaišykite pelenus ir tabako dulkes arba pelenus ir negesintas kalkes santykiu 1:1 ir apdulkinkite augalų lapus;
reguliariai laistykite sodinukus – kryžmadulkės nemėgsta „maudytis“, taip pat purenkite dirvą.
Taip pat svarbu rudenį daržą iškasti arba suarti – kenkėjas, iš viršutinio dirvos sluoksnio patekęs į paviršių, nuo šalčio žus.
