Kur gauti leidimą? Kai kurie šios istorijos dalyviai viliasi, kad galbūt jos paviešinimas vieniems padės susiorientuoti dokumentų pinklėse, kitus paskatins imtis iniciatyvos.
Prašymas paduotas vėliau
Baigiantis rudeniui, nesantaikos kibirkštis plykstelėjo tarp keleto Pandėlio seniūnijos ūkininkų. Priežastis – žvyras. Vienas jų – ūkininkas ir Apaščios seniūnaitijos seniūnaitis Vidas Joneliūkštis – pastebėjęs, kad jau antrą dieną intensyviai iš Pagurių kaimo (Pandėlio sen.) juda žvyru pakrauti traktoriai, ėmė domėtis situacija, o į pagalbą pasitelkė Gerkonių seniūnaitijos seniūnaitį Valdą Pipiką.
Vyrai išsiaiškino, kad žvyras vežamas ūkininkų Virginijaus Putkos, Vytauto Giriūno ir Nerijaus Krisiūno iniciatyva. Prie savų arba samdytų transporto priemonių vairo – patys ūkininkai arba jų samdomi darbininkai, o žvyras vežamas keliams remontuoti. V. Joneliūkštį ir V. Pipiką papiktino faktas, kad seniūnijai priklausančiu turtu leidžiama naudotis ne visiems, be to, neaišku, į ką reikia kreiptis norint gauti leidimą – į seniūniją ar rajono savivaldybę.
Anot jų, lapkričio 27 d. 9 val. žvyras jau buvo vežamas, bet rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Kondratenkienė apie 14 val. telefonu teigė nieko nežinanti apie išvežamą turtą ir esą jokių leidimų administracija tam nėra išdavusi (administracijos direktorius Valerijus Rancevas telefonu neatsiliepęs). Tą patį teigęs ir Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius. Jo pavaduotojas Mindaugas Kriovė sakė davęs tik žodinį leidimą vežti žvyrą.
Lapkričio 28 d. administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Kondratenkienė jau informavo turinti ūkininkų prašymą leisti remontuoti kelius. Prašymo kopiją į Pagurių karjerą, kur iš pat ryto jau stovėjo darbui paruošta technika, laukė darbininkai ir V. Joneliūkštis bei V. Pipikas, išsikvietę „Gimtojo Rokiškio“ korespondentę, atsivežė Pandėlio seniūnas. Paklaustas, iš ko sužinojo, kad gautas leidimas vežti žvyrą, sakė: „Mes patys (seniūnija – aut. past.) ieškojome atsakymo. Prašymo kopiją gavau prieš valandą.“
Kas jame
2017 m. lapkričio 27 d. ūkininkų prašyme nurodoma, kad „Pandėlio seniūnijos balanse esančių kelių (išvardinti konkretūs kelių ruožai – aut. past.) žvyro dangos beveik nebelikę, jų būklė labai bloga. Seniūnija jau daug metų šių kelių nežvyravo“. Ūkininkai teigia galintys savo jėgomis paremontuoti minėtus kelius, o jų remontui prašo leisti kasti žvyrą iš Pagurių karjero. Prašymas užregistruotas. Ant jo – rezoliucija, kad vykdyti ir kontroliuoti darbus pavedama seniūnui R. Varaniui. Jo žinioje yra ir raktas, kuriuo atrakinamas į karjerą vedančio keliuko užtvaras.
Pasikalbėjus akis į akį su seniūnu, jo pavaduotoju ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Kondratenkiene, nepavyko išsiaiškinti painių prašymo pateikimo aplinkybių. Galbūt teisūs keliantieji klausimą, kad turėtų būti sudaryta komisija, kuri nutartų, ar reikia minėtus kelius remontuoti? Ar vienas savivaldybės valdininkas gali tai nuspręsti? Kokiais dokumentais reglamentuojamas prašymų pateikimas? Ar tiesa, kad minėtiems keliams remontuoti skirtas žvyras nukeliavo neaišku kur, o tuomet neapsikentę trys ūkininkai nutarė savomis jėgomis remontuoti kelius?
Eksploatuoja seniūnijos
Aprimus aistroms, kreipėmės į D. Kondratenkienę prašydami pakomentuoti situaciją: kokie dokumentai reglamentuoja naudojimąsi mažaisiais karjerais, kokių tam reikia leidimų ar prašymų bei kas juos išduoda, ką turi žinoti žmogus, norintis savo reikmėms atsivežti žvyro?
„Rajone yra aštuoni naudojami mažieji žvyro/smėlio karjerai. Jų naudojimą reglamentuoja aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymas 2008 m. kovo 14 d. nr. D1-140/3D-141 „Dėl naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame dokumente nurodyta, jog karjero savininkas/naudotojas žvyrą ar smėlį turi teisę naudoti savo reikmėms, negali jo parduoti. Šie karjerai kaip valstybinė žemė pagal panaudos sutartį perduoti naudoti savivaldybės reikmėms (seniūnijos, kaip savivaldybės padaliniai, eksploatuoja mažuosius karjerus, veda jų naudojimo apskaitą, kasmet atsiskaito Rokiškio rajono agentūrai apie karjero eksploatavimą).
Žvyro kiekis kiekviename mažajame karjere nustatomas pagal jo plotą ir gylį. Kiekviename karjere kiekis skiriasi, tačiau neturi viršyti karjero išmatavimus ribojančio dydžio. Gyventojas, norintis savo reikmėms atsivežti smėlio ar žvyro, gali jį pirkti iš įmonių, kurios užsiima šių iškasenų prekyba (pvz., „Panevėžio keliai“ ir t. t.). Servitutinį kelią, kuris tęsiasi per privatų sklypą, turi remontuoti tie asmenys, kurie juo naudojasi (naudojimosi teisė apibrėžta žemėtvarkos dokumentuose). Jeigu remontuotas kelias yra priskiriamas vietinės reikšmės vidaus keliams (tęsiasi šalia/tarp sklypų), seniūnija gali jį remontuoti, nes, pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims“, – raštu atsakė D. Kondratenkienė.
Lemia seniūno žodis
Rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Rancevas beveik visą gruodžio mėnesį atostogavo ir į darbą grįžo tik sausio 8 d. Iš jo gavome tokį atsakymą: „Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Besikreipiantys asmenys laisvi rinktis, kur pateikti prašymą. Kadangi mažųjų karjerų priežiūra rūpinasi seniūnai, jiems tai ir pavedama. Noriu akcentuoti, kad leidimas naudoti žvyrą tikrai nebus duodamas ūkininkams, norintiems susiremontuoti jų privačiuose sklypuose esančius kelius.“
V. Rancevas teigė, kad, „esant tokioms klimatinėms sąlygoms, kai lietus sudarkė kelius ir nuplovė žvyro dangą, belieka padėkoti ūkininkams, kurie naudodami savo techniką ir laiką sutvarkė savivaldybei priklausančius kelius. Savivaldybės disponuojamų lėšų, numatytų žvyro dangos keliams, tokiomis sąlygomis nepakako“.
Paprašytas patikslinti, V. Rancevas sakė, kad prašymus priima tiek seniūnai, tiek rajono savivaldybės administracija. Kadangi seniūnai atsakingi už mažųjų karjerų priežiūrą, paskutinis sprendimas priklauso jiems. Pavyzdžiui, rajono savivaldybės administracija leidžia asmeniui naudoti žvyrą, tačiau seniūnas gali nesutikti, jei mato, kad žvyro atsargos menkos ar pan. „Taip nebūna, kad seniūnas neleido, o Rancevas leido“, – situaciją komentavo administracijos vadovas.