Praktiškai neįveikiami amarai deda kiaušinėlius tiesiai ant medžių žievės ar ant krūmų, senų medžių šakelių įtrūkimuose, žievėje. Voratinkliais apsuktuose kokonuose žiemoja slyvinių vaisėdžių ir obuolinių vaisėdžių vikšrai. Būtent jie sugraužė 90 proc. jūsų derliaus. Kad kitą sezoną taip nenutiktų, patariame nedelsiant skelbti karą kenkėjams.
Apžiūrime, kiek sode kenkėjų
Praėjusį sezoną obelų lapai buvo maži, byrėjo pumpurai, žiedai ir užsimezgę vaisiai? Apsidairykite, ar žievės plyšeliuose nėra mažų, ovalių, oranžinių obelinių blakučių kiaušinėlių. Dalis kenkėjų susisuka žiemai lizdus iš lapų, apsuka juos voratinkliais ir žiemoja ant lapus numetusio medžio. Yra kenkėjų, kurie įsigraužia po augalo žieve ir ten deda kiaušinėlius. Atkreipkite dėmesį, ar nėra per anksti nudžiūvusių ūglių.
Tai – tik matoma dalis kenkėjų. Dauguma jų įsitaiso žiemoti ne ant augalų, o prie jų šaknų, nukritusiuose lapuose ir prie kamieno. Savaime suprantama, atėjus pavasariui jie iš karto puls jūsų augalus.
Pavasarį galima augalus nupurkšti ir išnaikinti visus kenkėjus. Kita vertus, geriau atsikratyti jais prieš žiemą, rudenį profilaktiškai apvalius sodą. Ypač jei ankstesnį sezoną sodas buvo apniktas kenkėjų.
Nurenkame kenkėjus
Pirmiausia nurinkite kenkėjus rankomis, be jokių cheminių preparatų. Tarkime, pastebėjote ant medžio vikšrus kokonuose, pakanka atsargiai juos nubraukti bukąja peilio ašmenų puse.
Seną, padžiūvusią medžių žieve atsargiai nulupkite su mentele. Prie kamieno pasitieskite plėvelės ar audeklo, ten kraukite sausą žievę su visais kenkėjais, o paskui sudeginkite. Po tokio apvalymo kamienus patartina nubalinti.
Baliklio sudėtis: 10 l vandens, 2 kg šviežiai gesintų kalkių ir 2 kg molio. Kuo daugiau kamieno nubalinsite, tuo geriau.
Taip pat reikėtų sugrėbti visus nukritusius lapus ir užkasti juos tolimiausiame sodo kampe. Arba sudėti į komposto krūvą, jei tik ji tinkamai sukrauta ir įkaista iki 60 laipsnių.
Žemę po augalais reikia išpurenti arba mulčiuoti storu sluoksniu (spyglių, pjuvenų). Pirmu atveju daugelis kenkėjų liks paviršiuje ir arba bus sulesti paukščių, arba sušals. Antruoju atveju peržiemojusiems kenkėjams pavasarį bus sunku ar neįmanoma išlįsti į paviršių.
Ant medžių šakų rastus kokonus reikia sudeginti.
Atliekame rudeninį profilaktinį apipurškimą nuo kenkėjų
Bet kad ir kaip stengiatės, net nuo kelių medžių ar krūmų rankomis visų kenkėjų nenurinksite. Be cheminių preparatų neapsieisite. Yra daug preparatų, naikinančių sodo kenkėjus. Pirmiausia atidžiai perskaitykite preparato instrukciją ir atkreipkite dėmesį, kokiai temperatūrai esant jį rekomenduojama naudoti.
Pavyzdžiui, vieni preparatai būna veiksmingi, kai oro temperatūra – daugiau nei 10 laipsnių šilumos, o rudenį augalus rekomenduojama apipurkšti vėlai, jau nukritus lapams, kai oro temperatūra – 5 laipsniai šilumos.
Kai gerokai atvėsta, sustorėja medžių žievė, pumpurai visiškai užsiveria ir tampa neprieinami šalčiams – štai tada galima naudoti preparatus, kurie netinkami augalų vegetacijos laikotarpiu.
Karbamidas
Padarius tinkamą koncentraciją, karbamidas sudegina infekcijų sportas, kenkėjų ant medžių žievės sudėtus kiaušinėlius, jis – ir fungicidas, ir insekticidas. Svarbiausia – teisingai parinkti koncentraciją.
Jei ankstesnį sezoną sode nebuvo ligų epidemijų ar kenkėjų antplūdžio, sodą iš esmės galima laikyti švariu. Tokiu atveju daromas tokios koncentracijos tirpalas: 200–300 g karbamido į 10 l vandens.
Jei sode buvo problemų – amarų, obelinių blakučių, grybelis, miltligė ir kt., reikės stipresnio tirpalo: 500–700 g į 10 l vandens.
Karbamidas – puiki azotinė trąša, skatinanti augalų augimą. Jei karbamido tirpalu apipurkšite augalus anksti pavasarį, ne tik išnaikinsite kenkėjus, bet ir paskatinsite augimą.
Purškiant karbamido tirpalu vėlai rudenį, atvėsus orams, augimas nebus stimuliuojamas, taigi drąsiai naudokite šį tirpalą.
Geležies sulfatas
Geležies sulfatas tinkama priemonė augalų apipurškimui vėlyvą rudenį. Jei sodas švarus, tirpalo koncentracija tokia: 200–300 g į 10 l vandens. Jei būta ligų, kenkėjų, reikės 500 g į 10 l vandens. Kartais rekomenduojama dėti 800 g geležies sulfato į vandenį, bet tokia koncentracija per didelė.
Siekiant stipresnio poveikio, galima maišyti karbamidą ir geležies sulfatą.
Beje, su 3 proc. geležies sulfato tirpalu galima kovoti su kerpėmis ant medžių kamienų ir šakų, nes būtent jose dažnai žiemoja kekėjai ir ligų sukėlėjai.
Vario sulfatas
Sodui apipurkšti prieš žiemą reikės tokios koncentracijos tirpalo: 300 g į 10 l vandens. Jei įdėsite į tirpalą kalkių, turėsite nuo seno populiarų skystį. Apipurškimui vėlyvą rudenį galima naudoti 3 proc. šį fungicidą. Gamindami laikykitės taisyklių, kaip nurodyta instrukcijoje.
Yra įdomių preparatų, turinčių mineralinių aliejų emulsijų. Jais apipurškus, ant augalų susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Nei augalui, nei aplinkai žalos nėra, o ligos ir kenkėjai sunyksta. Kenkėjams prie tokių sąlygų neįmanoma priprasti, taigi preparatą galite sėkmingai naudoti kasmet.
Yra ir šiuolaikiškesnių preparatų, tik pakartosime – atkreipkite dėmesį, kokiai oro temperatūrai esant juos rekomenduojama naudoti.
Kaip teisingai apipurkšti augalus vėlyvą rudenį
Minėti preparatai veiksmingi, jei patenka ant sporų, kiaušinėlių ar lervų, todėl įsidėmėkite – medžius reikia apipurkšti preparatais nuo pat viršūnės iki pašaknų.
Be to, reikia apipurkšti ir ratą aplink kamieną. Turėkite omenyje, kad ne visi preparatai naudingi dirvai, jos mikroflorai ir augalams. Taip pat atsiminkite – jei liks bent menkiausias plotelis su žiemojančiomis sporomis, pavasarį jos vėl išplis sode, o iš kiaušinėlių ar lervų išaugs nauja kenkėjų karta.
Todėl patartina naudoti šiuolaikinius purkštuvus (elektrinius ar pan.), kurie purškia preparatus labai smulkia migla, patenkančia į mažiausias poras ir žievės įtrūkimus. Kai kuriais atvejais gali praversti ir specialūs prilipinamojo poveikio preparatai, kurie užtikrina, kad preparatas prilips prie medžio žievės.
Atskira tema – kamieniniai kenkėjai (pvz., balnagraužis). Jie įsitaiso žievės plyšiuose. Kovoti su šiais kenkėjais sunku. Iš pradžių nupjaunamos ir sudeginamos pažeistos šakos. Bet jei kenkėjų labai daug, nepadės nei purškimas, nei rinkimas rankomis. Rudenį galima daryti specialių purškalų injekcijas – jos įpurškiamos į plyšius.
Pritraukime į sodą paukščių
Kovojant su vabzdžiais kenkėjais, svarbu privilioti į sodą paukščių. Nuo pat vėlyvo rudens kabinkite sode lesyklėlių (paukščiai lesinami tik pradėjus šalti), padarykite užuovėjų nuo prasto oro. Niekas geriau už paukščius neras ir nesunaikins pasislėpusių kenkėjų. O geniai ir varnėnai iškrapštys net kamieninius kenkėjus.
Kad ir kaip kruopščiai dezinfekavote sodą rudenį, ankstyvą pavasarį, augalams dar nenubudus lygiai taip reikia sodą apžiūrėti ir nupurkšti.
Purškiant reikalingas respiratorius, guminės pirštinės ir speciali apranga. Kai kuriuos vikšrus patartina nurinkinėti mūvint gumines pirštines, nes jie būna nuodingi.