Lašinis laistymas – vienas iš patikimiausių ir efektyviausių drėkinimo būdų, todėl sausa vasara puikus metas tai išbandyti.
Lašinis laistymas – kas tai?
Lašinė laistymo sistema paprastai sudaryta iš vandens žarnų ar vamzdžių, kuriuose atitinkamu atstumu vienas nuo kito prijungti lašintuvai. Vamzdžiai arba žarnos išvedžiojami ten, kur reikalingas nuolatinis laistymas, o iš jų po lašą kapsi reikiamas vandens kiekis.
Laistant paprasčiausiu laistytuvu, kiekvienas augalas gauna skirtingą kiekį vandens, vanduo dažnai nuteka ne ten, kur mes norėtume – ant takų, tuščio dirvožemio. Lašinis laistymas šią problemą sprendžia, nes lašėdamas vanduo patenka tiesiai ant šaknų ir kiekvienas augalas gauna po vienodą kiekį vandens. Pagrindiniai tokio drėkinimo pliusai – efektyvumas, laiko bei vandens taupymas, trąšos įsisavina geriau, dėl tolygaus drėkinimo gerėja derliaus kokybė, auga mažiau piktžolių (nelaistomi tušti plotai).
Lašinis arba kapiliarinis drėkinimas tinkamas visiems augalams, o ypač tiems, kurie nemėgsta laistymo iš viršaus. Taigi ramiai galite rengti tokią sistemą pomidorams šiltnamyje ir būti ramūs, kad laistant žemė išliks puri ir neaptaškysite lapų, dėl ko gali kilti ligos.
Kaip paprasčiausiu būdu įsirengti lašinį drėkinimą
Pardavėjai siūlo pakankamai nemažai įvairių lašinio drėkinimo sistemų. Jei vis tik norite šiek tiek pataupyti ir mėgstate konstruoti savo sistemas, nedideliam šiltnamiui galite pritaikyti pakankamai paprastą sprendimą.
Jums reikės: rezervuaro vandeniui, laistymo žarnos (tokio ilgio, kad pasiektų kiekvieną augalą), infuzinių lašelinių sistemų (kiekvienam augalui po vieną).
Rezervuarą vandeniui pastatykite aukštėliau (vieno metro aukštyje) prie šiltnamio durų ar viduje (jei yra vietos). Su rezervuaru sujungtą laistymo žarną ištieskite taip, kad liktų kiekvieno augalo šone. Joje atitinkamai ties kiekvienu augalu pradurkite žarną, įstatykite po lašinę su reguliuojamu kateteriu. Lašinės galą, iš kurio lašės vanduo, įkiškite į žemę ties šaknimis.
Jei terliotis norisi mažiausiai
Vienas iš parduodamų automatinio drėkinimo sistemų pliusų – jose esantys specialūs trąšų dozatoriai tiksliai paskirsto cheminių medžiagų kiekį augalui.
Pardavėjai siūlo ne vieną sprendimą lašiniam drėkinimui, todėl prieš renkantis įvertinkite investicijų į brangią įrangą reikalingumą, turimą laistymo plotą ir kitų metų daržininkavimo planus.
Lašintuvai – prijungiant prie vamzdžių, gali būti nuvedami iki konkrečių augalų. Laistymas ekonomiškas, nes pasiekia tiesiai augalo šaknis, tačiau didesniam augalui gali prireikti ne vieno lašintuvo.
Kapiliariniuose vamzdžiuose viduje įmontuojami lašintuvai su labirintu, kurie užtikrina, kad vanduo vienodu kiekiu ir greičiu lašės per visą vamzdelio ilgį (o šis gali siekti iki 80 m.). Kapiliariniai vamzdžiai brangesni, tačiau dirvą drėkina tolygiai, yra ilgaamžiai.
Kapiliarinės juostos – pigesnės nei vamzdžiai, tačiau ir tarnauja gerokai trumpiau, nes vamzdelio sienelė apie 10 kartų plonesnė. Veikimo principas – toks pat kaip ir kapiliarinio vamzdžio. Atkreipkite dėmesį, jog naudoti reikėtų tik tirpias arba skystas trąšas, nes juosta gali užsikimšti.
Dar viena svarbi detalė – sistemos reguliavimas. Jei daržas ar šiltnamis nedideli, gali pakakti ir mechaninio reguliavimo sklende. Jei ploto daugiau, galbūt vertėtų rinktis programinį valdyklį ir iš anksto nustatyti, kada sistema įsijungia, kokiu dažnumu, kada baigia.
Prižiūrėdami bet kurią lašinimo sistemą (nesvarbu, savadarbę ar įsigytą parduotuvėje), saugokite nuo užsikimšimo. Kad vamzdeliai neužkalkėtų, prireikus praplaukite citrinos rūgštimi. Prieš žiemą ištuštinkite rezervuarą, išmontuokite akles, nurinkite vamzdelius.