Aktyvus meškinio česnako vegetacijos periodas prasideda anksti pavasarį ir tęsiasi tik iki tol, kol medžiai sulapoja. Tuo metu augalo vystymuisi yra reikalinga šviesa, rašoma portale miskininkas.eu.
Meškinis česnakas – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalas. Lapai plačiai lancetiški, žiedai balti, surinkti į rutuliškus žiedynus, vaisius – apvali dėžutė. Meškinis česnakas stipriai veikia kitus žolinius miško augalus, išskirdamas vadinamuosius fitotoksinus. Eksperimentai daiginant įvairių augalų sėklas patvirtino, kad meškinio česnako ekstraktai stabdo salotų, burnočių, kviečių ir kitų augalų sėklų dygimą.
Pavasario pabaigoje medžių lapija gerai apsaugo meškinį česnaką nuo kaitrių saulės spindulių, palaiko tinkamą šiam augalui dirvožemio drėgnumą. Vasarą antžeminė dalis nudžiūsta, dirvožemyje lieka meškinio česnako svogūnėliai, kuriuose jau sukaupta didelė maisto medžiagų atsarga kitam vegetacijos sezonui. Tad vasarą toje vietoje netgi sunku išskirti vietas, kur meškinis česnakas yra išplitęs. Natūraliose augavietėse meškinis česnakas labai greitai plinta vegetatyviniu būdu (svogūnėliais) arba sėklomis. Esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, šis augalas sudaro didelius ir labai tankius sąžalynus, o viename metre suskaičiuojami net šimtai svogūnėlių. Meškinių česnakų plotams labiausiai kenkia plynieji miškų kirtimai, o jei kirtavietėse sodinami spygliuočiai, pvz. eglės, šie augalai visai išnyksta. Kai kirtavietė paliekama savaiminiam atsistatymui, meškiniai česnakai išlieka, bet pradeda plisti grybinės ligos, šalnos nušaldo žiedus, ir nesubrandinamos sėklos.
Meškinio česnako lapuose, svogūnėliuose yra daug vertingų medžiagų: lapuose dideli kiekiai askorbo rūgšties, eterinių aliejų, organinių rūgščių, gleivių. Meškiniai česnakai vartojami maistui ir kaip prieskoninis augalas – taip, kaip ir kiti Allium genties atstovai (česnakai, svogūnai). Valgomi lapai, žiedai, pumpurai ir svogūnėliai. Visos augalo dalys kaupia sieros turinčius junginius, kurie pasižymi ir antigrybinėmis, ir antibakterinėmis savybėmis. Atlikti tyrimai patvirtino meškinio česnako poveikį, gydant širdies ligas, skystinant kraują. Todėl Vakarų Europoje šis miško augalas darosi labai populiarus, daug kur auginamas privačiuose soduose.
Parenkant vietą meškinio česnako auginimui, reikia atsižvelgti į pagrindinius reikalavimus: derlingas ir drėgnas dirvožemis ir apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Netinka rūgštūs dirvožemiai, meškiniai česnakai taip pat nepakenčia ir užmirkstančių vietų. Dauginama svogūnėliais vasarą, esant apsiniaukusioms dienoms, svogūnėliai turi turėti šakneles. Jie sodinami maždaug 20-35 cm atstumais, numatant, kad sąžalynas greitai sutankėja. Dauginant sėklomis, jas yra būtina stratifikuoti ne trumpiau kaip 80-100 dienų arba sėti rudenį. Sėklų nereikia užberti žeme – geriau šiek tiek pamulčiuoti kompostu. Pavasarį sėjinukai paauginami ir sodinami į vietą.